Lėteniai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Lėteniai
Leteniai1.MKE.jpg
Lėteniai
Informacija
Seniūnija: Tirkšlių seniūnija
Koordinatės: 56° 16' 0 š.pl., 22° 21' 0 r.il.
Altitudė: 68 m
Plotas: 371,6 ha
Gyventojai: 165 (2001 m.)
Senovinė klėtis Lėtenių k.
Lėtenių kaimo I-os kapinaitės
Lėtenių k. senosios kapinės, vad. Milžinkapiais

LĖTENIAI, Leteniai, kaimas Tirkšlių seniūnijoje, į rytus nuo Tirkšlių. Šiaurėje ribojasi su Voverių, rytuose - su Meinorių, pietuose - Jonaičių k., vakaruose - su Tirkšliais. Rytiniu pakraščiu teka Sodupis (Saldupio kair. intakas). Įsikūrusi Lėtenių kaimo bendruomenė.

Seniausias kaimo pastatas - klėtis (statyta 1820 m.). Šalia jos yra 1904 m. pastatytas koplytstulpis (fundatorius Mykolas Kalėda), kuriame buvo šv. Jurgio statulėlė. Koplytstulpis aptvertas tvorele. 1995 m. Lėteniuose atidaryta nedidelė privati parduotuvė. 1996 m. rudenį telefonizuota gyvenvietė. 1996-06-29 Lėteniuose pirmą kartą buvo organizuota gegužinė, kurios iniciatoriai ir organizatoriai buvo gyvenvietės naujakuriai, prieš ketverius metus iš miesto atsikraustę Emilija ir Aleksas Cukurai. V. Vėlius yra užveisęs braškyną.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. - 149, 1923 m. - 26 ūkiai ir 211 gyv., 1972 m. buvo 61 ūkis ir 219 gyv., 1998 m. - 56 kiemai, 172 gyv., 2001 m. - 165 gyv. (87 vyrai ir 78 moterys).

  • XIX a. gyveno policijos dešimtininkas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas Jonas Stepanavičius (g. apie 1845 m.).
  • 1901-02-22 gimė Vyčio kryžiaus kavalierius Petras Tenys.
  • 1904-10-10 gimė teisininkas, „Lietuvos žinių" redaktorius Stasys Gabaliauskas.
  • 1958-04-09 gimė Klaipėdos muzikinio teatro solistė, lietuviško muzikos ansamblio „Kupolė" solistė Valerija Balsytė.

Istorinės žinios

Rašytiniuose dokumentuose Lėteniai (siolo Letieny) minimi 1640-10-06 Tirkšlių seniūnijos inventoriuje. Vėliau jie minimi 1738-06-17 tos pačios seniūnijos inventoriuje, kuriame nurodyta, kas kaime yra 6 kiemai (dūmai).

Apie 1,3 km į pietryčius nuo Lėtenių gyvenvietės ir apie 0,5 km nuo Jonaičių miško yra kapinaitės (žr. Letenių kaimo kapinės).

Juodupio pakrantėje buvo 2 pilkapiai su akmenų vainikais. Ardant rasta žmonių kaulų ir III-IV a. dirbinių. 1948 m. pilkapius žvalgė Istorijos institutas. Radiniai bei kai kurie iš Mažeikių muziejaus paimti eksponatai saugomi Kauno valstybiniame istorijos muziejuje (pvz. diržo sagtis su puošniu žalvariniu ažūriniu apkalu). Literatūroje minimi dar 2 akmeniniai skiltuvai, buvę Mažeikių muziejuje.

Rašytiniuose šaltiniuose nurodoma, kad prieš II pasaulinį karą, Butos žemėje, buvo 4 akmenimis apdėti įvairaus dydžio pilkapiai, apaugę krūmais. Apie 1901 m. jie pradėti ardyti. Ardant rasta įvairių žalvarinių ir geležinių dirbinių, puodų šukių, sudegusių žmonių kaulų. Trijose vietose aptiktos buvusių sodybų vietos. Dirbinius supirkinėjo ir kur jie išvežti, nežinoma [1].

Etimologija

Lėteniai - žodžio lėtas daugiskaitinė forma (žmonių savybė). Yra ir kitas paaiškinimas: pasakojama, kad tarp pirmųjų vietos gyventojų buvęs žmogus, pavarde Urbonas, su didele ar netgi dar lyg ir kreiva letena. Pagal tą žmogų ir pradėjo vadinti Leteniais. Gyventojai, ypač jaunimas, dažnai pavadinimą koreguoja užklijuodami ar uždažydami taškelį [2].

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Lėtenių kapeliai
  • Milžinkapis - kalva rytinėje Lėtenių kaimo dalyje. Kadaise visur čia tyvuliavę ežerai, o jų vidury - sala (kapeliai). Joje gyvenę milžinai. Jie valtimis plaukdavę į kitas salas, apiplėšdavo žmones ir visą savo grobį parsiveždavo į tą salą. Paskui ežerai nusekę, milžinai išmirę, o sala taip ir likusi Milžinkapiu vadinama. E. Kubilynienės sūnus čia pastatė naują medinį kryžių
  • Rėžių laukas - miškas Lėtenių k. rytinėje dalyje.

Kiti straipsniai

Literatūra

  • Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 107 - 112. ISBN 9955-9934-0-5.
  • Letenių kaimo istorija // Žemaičių kraštas. - 1990. - Lapkr. 23. - Nr. 15. - P. 3.

Šaltiniai

  1. VAK: 028, l. 320
  2. Gajutė Abelkienė. Bendruomenės siekis - gyvas ir gražus kaimas // Būdas žemaičių. - 2013. - Lapkr. 8. - Nr. 85. - P. 8.

  • Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3774, l. 814. F. 1295, ap. 1, b.1402 - 1869 metų Lėtenių kaimo planas.
  • Letenių kaimo istorija // Žemaičių kraštas. - 1990. - Lapkričio 23. -
  • Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1958. T. 14. P. 487.
  • Rudokienė B. Letenių kaimas vilioja ir miesto žmones // Santarvė, 1998. - Nr. 69.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - V., 1977. T. 3. - P. 62 - 63.
  • Kviklys Br. Mūsų Lietuva. - V., 1992. - 2 leid. - T. 4. - P. 371.

Nuorodos