Lėlaičiai (Tirkšlių s.)

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Lėlaičiai
Lelaiciai.MKE.2006-07-12.JPG
Lėlaičiai, 2006 m.
Informacija
Seniūnija: Tirkšlių seniūnija
Koordinatės: 56° 13' 60" š.pl., 22° 26' 60" r.il.
Altitudė: 75 m.
Plotas: 362,5 ha
Gyventojai: 32 (2001 m.)

LĖLAIČIAI, Lielaičiai, kaimas Tirkšlių seniūnijoje, 4 km į vakarus nuo Viekšnių. Šiaurėje teka Venta, rytuose - Pievys (deš. jo krante - Paventės k.), vakaruose ribojasi su Užlieknės k. Pietiniu pakraščiu eina Tirkšlių-Viekšnių kelias. Yra Lėlaičių tvenkinys.

Lėlaičių kaimas buvo suskirstytas į dvi dalis: Didžiuosius Lėlaičius ir Mažuosius Lėlaičius. Mažieji Lėlaičiai dar buvo vadinami Simutiškėmis.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. kaime - 108, Simutiškių naujasodyje - 8 gyv., 1923 m. - 24 ūkiai, 157 gyv., 1972 m. - 39 kiemai, 98 gyv., 2001 m. - 32 gyv. (13 vyrų ir 19 moterų). Dalis kaimo buvo vadinama Samotiškėmis.

Žymesi žmonės: Pranas Šiuipį (1922 - 1948 01 07) rezistencinio pasipriešinimo dalyvis, žuvęs Milių k. bunkeryje. 1999 m. jo gimtinėje Lėlaičiuose pašventintas naujas kryžius. Iš Lėlaičių buvo kilęs karininkas Jonas Gaudiešius.

  • 1899-11-12 Lielaičių (Simutiškės) k. gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Pranas Memys.
  • 1902-07-13 Lielaičių (Simutiškės) k. gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Simas Rimkus.
  • 1931-07-29 Lėlaičių k. gimė spaudos darbuotojas, literatas, poetas, rašytojas eseistas Juozas Elekšis.

Istorinės žinios

Lėlaičių kaimas (Lelaycie) paminėtas 1738-06-17 Viekšnių seniūnijos inventoriuje, kuriame nurodyta, kad yra 5 kiemai, kurie turi mokėti 60 zlotų metinį mokestį. Kitame tos pačios seniūnijos inventoriuje (1775-07-24) nurodyta, kad jau yra 10 kiemų, kurie privalo mokėti 385 činšo metinį mokestį ir dvarui atvežti 10 vežimų šieno.

Prie Pievio upelio ir Žibikų k. ribos buvo karčema. Iki 1924 m. čia vykdavo Stanislovo jomarkai, į kurį suvažiuodavo daug ūkininkų, o taip pat čigonų. Netoli esantis miškelis pavadintas „Čigonyne". Tarpukaryje Lėlaičių k. žydas Krimas Boruchas vertėsi skudurų ir kitų senų daiktų prekyba.

Ant Pievio, Lėlaičių k. teritorijoje, buvo malūnas, priklausęs Jonui Silkiniui.

Apie 50 m į šiaurės vakarus nuo tilto per Pievį yra „Kapelių kalva", kurioje yra senkapiai. Senkapiai yra lygumoje su nuolydžiu į Pievio upelio pusę. Apaugę pavieniais medžiais. Už senkapių arima, o rytinėje pusėje miškas. Plotas 0,27 ha, perimetras 214 m. Senkapiuose rasta ietgalių, juostinė apyrankė, ratelinė segė. 1993-05-26 įrašyti į Lietuvos Respublikos kultūros objektų registrą (A V2089).

Yra dar Lėlaičių kaimo kapinės, kurios yra lygumoje apaugusioje žole. Laidojimo žymių nėra; Anksčiau čia stovėjo trys kryžiai, vieną iš jų pastatė Šiuipiai (kryžių padarė Virkutis, 1934 m. pašventintas). Šalia stovėjo medinis kryžius, dabar išlikęs betoninis kryžius su metaline viršūne. Už kapinių pietinėje pusėje Tirkšlių-Viekšnių kelias, vakarinėje ir šiaurinėje pusėse - ariama, o rytinėje - krūmai. Plotas 0,05 ha, perimetras 115 m. Lėlaičių senkapiai (pagal padavimą Veselės kapinės) yra Pievupio dešiniajame krante prie vieškelio. Senųjų paminklų užrašai neįskaitomi. 1999 m. čia buvo pastatyti du nauji kryžiai. Pirmasis su užrašu: „Šiuipių ir Barauskų giminėms atminti. 1999”. Antrasis, skirtas žuvusiems pokario rezistentams, su užrašu: Lietuva, už tave mirti išėjom Šiuipys Pranas 1922—1948 Švažas Albertas 1918—1948 Sesuo, Šiuipių giminės".

Etimologija

Kaimo pavadinimas kildinamas nuo Lielupio upelio (Ventos kair. intakas), kuris 1,3 km ilgio ir teka Lėlaičių kaime.

Šaltiniai

  • Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b.1686 - 1869 metų Lėlaičių kaimo planas. F. SA-3774, l.629. F. SA-3910, l.4.
  • Lelaičių k. planas 1869 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1686. - 1 lap.
  • Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 151.
  • Dakanis B. Mažeikių rajono archeologijos paminklų žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. - V., 1990. - P. 188.
  • Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. - V.,1993. - P. 82.
  • Riauka A. Kryžius rezistento gimtinėje // Vienybė. - 1999. - Rugpj. 28.