Griežės evangelikų reformatų bažnyčia

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Griežės evangelikų reformatų bažnyčios griuvėsiai, 2006 m. gegužės mėn.
Griezes baznycia. MKE.jpg

GRIEŽĖS EVANGELIKŲ REFORMATŲ BAŽNYČIA. XVII a. pr. Griežė atiteko Melchiorui Bilevičiui, kuris išpažino evangelikų reformatų tikėjimą. Neaiškiomis aplinkybėmis jis su savo pavaldiniais 1625 m. gegužės 1 d. išardė Pikeliuose buvusią filiją, ją atsivežė į savo Griežės dvarą ir ten pastatė kaip evangelikų reformatų bažnyčią. Dėl tokio M.Bilevičiaus poelgio Žemaičių pilies teisme protestavo Skuodo klebonas, tačiau Pikelių kaimo savininkas Martynas Juknovičius visai nesiskundė. Pastarasis 1617 m. gegužės 17 d. Pikelių kaimą padovanojo Varnių katedros Giedraičių altoriui. Kuo baigėsi bažnytėlės pervežimo į Griežę byla, neaišku. Tikėtina, kad buvo nutraukta.

Taip nuo 1625 m. Griežėje atsirado evangelikų reformatų bažnyčia. Yra duomenų, kad Melchioro sūnus Janušas Bilevičius 1632 m. sausio 10 d. Griežės evangelikų reformatų bažnyčiai galėjo dovanoti 2 tūkst. auksinių. Be to, Janušas Bilevičius iš lauko akmenų pradėjo statydinti didoką akmenų ir plytų evangelikų reformatų bažnyčią; po ja įruošė rūsius. Įkurta reformatų parapija, kurioje dirbo 1 vėliau 2 kunigai.

J.Bilevičius mirė 1653 m. Per jo laidotuves reformatų kunigas Jonas Karpinskis pasakytą pamokslą lotyniškai išspausdino atskira knygele. Nauja kalvinistų (reformatų) bažnyčia Griežėje baigta statyti apie 1654 m. Ją pastatė Putkameris. Griežės bažnyčia turėjusi nuolatinį pamokslininką, kuriam buvo mokama 600 guldenų metinės algos.

1708 m. inventoriuje nurodyta, kad Dovydas Krakis ir Sankuriškis buvo evangelikų reformatų klebonijos pavaldiniai.

1748 m. evangelikų reformatų bažnyčia Griežėje dar tebeveikė, tačiau kunigas prie jos nuolat negyveno. 1754 m. bažnyčia buvo apleista ir paversta Kėdainių parapijos filija. Išnykus evangelikų reformatų parapijai, Griežė priklausė Tirkšlių katalikų parapijai.

XX a. vid. dar buvo išlikęs apie 14 m aukščio bažnyčios bokštas, dešinioji siena. Bažnyčia išorėje buvo 68 pėdų ilgio ir 31,5 pėdos pločio, viduje – 50 pėdų ilgio ir 26 pėdų pločio. Vakarinėje dalyje esantis bokštas (geriausiai išlikusi bažnyčios dalis) išorėje buvo 15,3 pėdų pločio ir 11 pėdų ilgio nuo bažnyčios pusės; nurodytas arkinis įėjimas.Geriau išlikusioje pietinėje sienoje fiksuoti 4 piliastrai ir 4 langai. Bažnyčia statyta 1654 m., sudegė 1780 m.[1]

Legendos

Apie Griežės bažnyčios bokštą kalbama, kad jam nugriuvus, į Ventą nuriedėjęs auksinis varpas. Jis saulėtą dieną, gerai apžiūrėjus, dar spindi. Pasakojama, kad Latvijos pusėje esančias protestantų ir kalvinų bažnyčias jungia tunelis, einąs net po Venta.

Šaltiniai

  • Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1956. - T. 7. - P. 487.
  • Kviklys B. Mūsų Lietuva. - V., 1992. - 2 leid. - T. 4. - P. 410 - 411.
  • Misius M. Griežė // Žemaičių žemė. - 1997. - Nr. 3. - P. 34 - 35.
  • Šverebas P. Kiek Griežėje stovėjo pilių? // Santarvė. - 1996. - Gruodžio 5. - Nr. 140. - P. 5.
  1. [1]