Bažnyčios gatvė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
S. Šeirio namas Bažnyčios g. 1
Bažnyčios gatvė apie 1937 m.
Bažnyčios gatvė. Ta pati vieta 2006 m.
Bažnyčios g. 10
Bažnyčios g. 12
Bažnyčios g. 16

BAŽNYČIOS GATVĖ, viena iš seniausių Mažeikių senamiesčio gatvių.

Prasideda nuo geležinkelio ir tęsiasi į pietus iki buvusios pirmosios Mažeikių bažnyčios (pašventinta 1905 m.) vietos, kur dabar yra pastatyta Dievo Motinos Marijos Sepynių skausmų koplyčia. Bažnyčia veikė iki 1951 m. Vėliau joje buvo baldų parduotuvė ir sandėlis (pastatas nugriautas 1984 m.). 1992 metais senosios bažnyčios vietoje buvo pastatyta koplyčia. Vienoje jos plokščių iškalta: „Čia 1905 - 1984 m. stovėjo pirmoji Mažeikių bažnyčia, pašvęsta Viešpaties ir Švč. Pranciškaus Asyžiečio garbei", kitoje - „Fundatoriai Romas Marcinkevičius ir mažeikiškiai. Koplyčia pašventinta 1992-06-06."

Nuo Bažnyčios gatvės atsišakoja J. Vaičkaus ir Vyšnių gatvės. Sovietmečiu gatvė buvo pavadinta Marytės Melnikaitės vardu; buvęs pavadinimas patvirtinta 1990-04-28.

Gyvenamieji namai nedideli, jų langai remiasi vos ne į šaligatvį. Varteliai į kiemą dažniausiai dažyti ta pačia - geltona ar žalia - spalva. Daugelis gatvės namų - prieškarinės statybos, o vienas - mūrinis, pažymėtas 22-uoju numeriu, statytas XIX a. pab. ar XX a. pr. Visi namai - individualūs. Anksčiau gatvė buvo rami, mašinos nevažinėjo, šaligatviai iškloti cementinėmis plytomis.

Gatvė tapukaryje ir vėliau

  • Nr. 1 - S. Šeirio dviejų aukštų namas su veranda nuo geležinkelio pusės. Name įrengtus keturis butus savininkas nuomojo. Šiame name gyveno ir klebonas Pranciškus Meškauskas. Vėliau namą S. Šeirys perrašė savo žentui kariškiui Tallat-Kelpšai, kuris jį kapitališkai suremontavo, įvedė kanalizaciją ir vandentiekį, papuošė pastatą mansarodmis. Tai buvo vienas moderniausių namų Mažeikiuose. Jį naujasis šeimininkas ir toliau nuomojo. Šiame pastate prieš karą gyveno Mažeikių gimnazijos direktorius Juozas Rainys. Vienu metu visą antrą aukštą buvo užėmęs gydytojas Povilas Tautvaišas, kuris čia turėjo ir savo kabinetą. Pirmajame aukšte gyveno geležinkelininkas Kreusas.
  • Nr. 2 - Velcų namas. Čia buvo Jono Maskalenkos vyriškų ir moteriškų drabužių siuvykla, Broniaus Sinkevičiaus foto atelje. Tai pats seniausias Bažnyčios gatvės namas (past. XIX a. VII deš.). Šį namą ir Nr. 4 namą nupirko Pranas Juzokas iš Bružų kaimo eigulio Balsio. Pranas Juzokas šį namą apie 1940 m. padovanojo savo vyriausiajai dukrai Bronei, ištekėjusiai už Domininko Velco, o Nr. 4 - Ievai Juzokaitei, kuri ištekėjo už Antano Paulausko. Šiame name gyveno Mažeikių muzikos mokyklos mokytoja Dalia Velcaitė-Nemanienė.
  • Nr.4 - Ievos Juzokaitės-Paulauskienės namas.
  • Nr. 5 - antrasis S. Šeirio vieno aukšto dviejų galų gyvenamas namas, kuriame jis pats ir gyveno. Vieną kambarį šiame name nuomojo Karolis Pukevičius. Čia taip pat butą nuomojo pasienietis Aleksandras Koscevičius. 1912 m. Bažnyčios g. 5 veikė Antano Osteikio knygynas [1].
  • Nr.6? - Laurinavičių namas. Iš viso jie turėjo tris namus: du stovėję prie gatvės, o trečias, didelis ir nebaigtas statyti, buvo toliau, kieme. Vėliau viename iš tų namų gyvenusi Latonienė, kuri dirbo Mažeikių gimnazijos sekretore.
  • Nr.7 - Emilijos ir Boleslovo Mickevičių namas.
  • Nr. 10 Bažnyčios ir Gedimino gatvių kampe - dviejų aukštų medinis namas (past. 1923 m.), priklausęs Leonui Narmontui. Namo pirmąjį aukštą nuomojo Misiuliai. II pasaulinio karo metu pirmajame Narmontų namo aukšte gyveno kareiviai, antrajame - geležinkelio karo komendantas, o Narmontams priklausė du kambariai. Po karo namas buvo nacionalizuotas; pirmasis aukštas paskirtas buvusei partizanei, sovietinių laikų politinei veikėjai Daujotinei, kuri dirbo Mažeikių spaustuvėje vedėja. Pasitraukus kariuomenei, antrajame namo aukšte dviejuose kambariuose liko gyventi Leono Narmonto žmona su jo seserimi ir Juozas. Kituose kambariuose įsikūrė Mažeikių prekybos skyriaus viršininkas Gelferis su šeima. Po trejų metų vietoj jų apsigyveno gydytoja Izabelė Beltinienė su šeima. Po kelerių metų Daujotienė išsikėlė gyventi kitur, o gydytoja persikraustė gyventi į pirmąjį aukštą. Priešingame kampe stovi dviejų galų, ilgas medinis Stančiukų namas. Stančiukienė turėjo siuvyklą, šio amato mokiusi mokinius, jos vyras - maisto prekių parduotuvę. Kitas šio namo galas buvo nuomojamas (čia kambarį mansardojoe nuomojo gimnazistė Stefanija Žilinskaitė.
  • Nr. 11 - Sabanskio namas. Tai vienas iš seniausių Bažnyčios gatvės namų. Čia tarpukaryje buvo gastronomas, priklausęs Broniui Šeiriui. Vyriškų ir moteriškų rūbų siuvykla priklausiusi Jonui Maskolenkai.
  • Nr. 12 - Šaltkalvio, mechaniko Antano Markulio dirbtuvė.
  • Nr. 13 - Keršio troba. Čia buvo P. Streleckienės maisto produktų parduotuvė, pieninė. Šiek tiek paremontuotas šis namas išliko iki šių dienų. Namą 1889 m. pradėjo statyti Antanas Sidabras ir Rozalija Eibutytė, 1911-10-15 atiteko Antanui ir Onai Keršiams.
  • Nr. 14 - Osteikių namas. Čia buvo karstų parduotuvė. Samdyti žmonės ūkiniame pastate gamino karstus, kuriais kartu su kitais laidojimo reikmenimis buvo prekiaujama parduotuvėje.
  • Nr. 16 - Antano Kesmino namas, past. 1907 m. Per II pasaulinį karą namas šiek tiek nukentėjo. Pirmajame aukšte buvo keturi kambariai ir dvi virtuvės, o antrojo aukšto mansardoje - du kambariai ir virtuvė.
  • Nr. 18 - Dubniauskų namas.
  • Nr. 20 - Valerijos Virkutienės namas.
  • Nr. 22 - ilgas mūrinis namas, kurio fasadinę pusę puošia visa eilė langų. Šiame latvio statytame name iki I pasaulinio karo buvo teismas, bankas. Vėliau namą nupirko Gedvilas, po to atiteko Liaubienei. Šiame name gyveno muzikos mokytojas ir „Draugystės" choro vadovas Vytautas Urbonavičius.
  • Nr.24 - pirmojo Mažeikių vargonininko Karolio Pukevičiaus namas, kuriame dabar gyvena jo dukra Eugenija Pukevičiūtė - Sprogienė.

Tarpukaryje Bažnyčios ir J. Vaičkaus gatvių kampe stovėjo mūrinis Grabažienės namas su mansarda. Čia buvo savininkės privati maisto preikių parduotuvė. Per karą namas nukentėjo, sovietmečiu nugriautas, ir jo vietoje buvo pastatyti du nauji namai. Bažnyčios-Sodų gatvių kampe tebestovi Kesminų namas, statytas daugiau kaip prieš šimtą metų. Be to, Bažnyčios gatvėje dar veikė Stančiko, Šimkaus ir Raudonio maisto krautuvės, bet greit viena po kitos subankrutavo.

Žymesni gyventojai: Eugenija Pukevičiūtė-Sprogienė, pirmojo Mažeikių vargonininko Karolio Pukevičiaus dukra; praėjusio šimtmečio viduryje gyveno chorvedys Vytautas Urbonavičius.

Gatvė dabar

  • Nr. 1 - „Pietų megrame". Plastikiniai langai ir durys.
  • Nr. 5 - parduotuvė „Pigūs rūbai".
  • Nr. 7 - „Arena". Kompiuteriniai žaidimai.
  • Nr. 9 - parduotuvė „Solo".
  • Nr. 10 - moterų kirpykla „Pavasaris".
  • Nr. 12 - parduotuvė „Pigūs rūbai", parduotuvė „Iksada".
  • Nr. 18 - avalynės taisymas.
  • Nr. 19 - parduotuvė „Dėvėti rūbai".

Šaltiniai

  1. Arida Papaurėlytė. Nepriklausomos Lietuvos (1918-1940 m.) knygos įstaigos // Knygotyra. - 2001. - T. 37. - P. 274.

  • Pukevičiūtė - Sprogienė E. 1905-1990 Mažeikiai.
  • Plastinina B. Prisiminimai apie Bažnyčios gatvę užrašyti daugiau negu prieš šimtmetį // Santarvė. - 2008. - Gegužės 3. - Nr. 49. - P. 4; Gegužės 10. - Nr. 51. - P. 4, 10; Gegužės 17. - Nr. 54. - P. 9; Birželio 7. - Nr. 63. - P. 9; Birželio 28. - Nr. 71. - P. 4, 12.