Ukrinų kapinės

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
 Gears.gif  Straipsnis šiuo metu tvarkomas.
Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.

UKRINŲ KAPINĖS, veikiančios kapinės Židikų seniūnijoje, Ukrinų gyvenvietės centre. Plotas 0,64 ha, perimetras 469 m, iš jų 359 m. akmenų tvora.

Kapinių paviršius banguotas. Vietomis apsodintos medžiais ir krūmais. Pietiniu jų pakraščiu praeina gatvė, iš vakarų pusės - ariama ir aikštė, iš šiaurės - ariama ir kiemas, iš rytų pusės - šventorius. Kapinių teritorijoje yra Ukrinų bažnyčia ir varpinė.

Gausu betoninių ir akmeninių antkapinių paminklų. Žymūs yra skulptoriaus Stepono Gailevičiaus išlikę 7 meniški akmeniniai memorialiniai paminklai[1], kurie įrašyti į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą. Kapinės sutvarkytos.

Du kapinių kryžiai publikuoti: Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra. Sud. Kazys Šešelgis. - V. 1990. - II kn. - 352 p. - įl. 430-431. ISBN 5-415-00554-4.

Kultūros paveldo objektai

Antkapinio paminklas sau fragmentas. XIX a. antroji pusė. Granitas, geležis. Matyti senuko skulptūrėlė (dydis: 21 x 19 x 9).
Amelijos Daubaraitės antkapinė plokštė. 1878 m. Granitas.
K. Dobševičiaus antkapinė plokštė. XIX a. vidurys. Granitas.
Kryževičių antkapinė plokštė. 1829 m. Granitas.
B. Jančiausko antkapinis paminklas. 1863 m. Granitas.
Stepono Liutiko antkapinė plokštė. XIX a. vidurys. Granitas.
Antkapinis kryžius. XIX a. antroji pusė. Granitas.
  • S. Gailevičiaus kapas su antkapiu (L1387). Yra kapinių pietinėje dalyje, 21 m į pietvakarius nuo kapinių koplyčios. Antkapis yra netoli tako, vedančio pro Šv. Antano Paduviečio bažnyčią, jam iš kairės - du kapai su S. Gailevičiaus darbo antkapiniais paminklais: granitine Šv. Barboros skulptūra (skulptoriaus D. Čepo kopija, 1976 m.) ir reljefais dekoruotu granitiniu antkapinis kryžiumi (S. Gailevičius, XIX a. vid.). Antkapį sudaro teraco bordiūras, juosiantis želdinių vietą ir paminklą. Paminklą sudaro keturios dalys: akmeninė plokštė ( 48 x 42 ) su iškaltu giliu įrašu: "STEFAN / GAILEWICZ / ELZBIETA / 1861", šalia jos pjedestalas - pailgos formos pilko granito neaukštas stulpelis, kuris papuoštas reljefiškai traktuotais sraigės ir augalinių motyvų (palmetės?) ornamentais; į jį įmontuotas įdomios konstrukcijos kalvio darbo metalinis kryžius ( h - 200, kryžma 106 ) ir nedidelė akmeninė skulptūrėlė (kopija) ( h - 20 x 11 x 8 ), vaizduojanti barzdotą senuką, susisupusį į vėjo blaškomą apsiaustą. Pastatytas 1885 m. Čia palaidotas liaudies skulptorius Steponas Gailevičius (1815-1885). 1976 m. restauruotas, tais pačiais metais "Senuko" skulptūra nuo kapo perkelta į Lietuvos Dailės muziejų, vietoj jos pastatyta skulptoriaus D. Čepo sukurta kopija.
  • Daubarų šeimos kapo antkapinė plokštė (D133). Yra kapinių pietrytinėje dalyje, 7 m į pietus nuo bažnyčios pietinio fasado. Antkapinė plokštė yra kairėje tako, einančio pro bažnyčios p. fasadą, pusėje, šalia S. Liutiko kapo antkapinės plokštės. Antkapinė plokštė pilko granito, viršuje ir apačioje užbaigta pusapskritimio forma. Per visą plokštumą išdėstytas giliai iškaltas memorialinis tekstas apvestas stačiakampiu reljefiniu kontūru. Virš stačiakampyje esančio teksto komponuotos reljefinės riestės, apačioje - data ir laurų vainiko motyvas. Plokštės ilgis 130 cm, h - 11 cm, plotis - 70 cm. Plokštės viršuje horeljefinės raidės S�P, po jomis gilusis įrašas lietuvių k. lenkiškomis did. r.: "ANTO SWIEITA / PAŁAIDOTA / AMELIYA / DAUBARAITI / ir ANOS TIEWAI / ANTONAS / ir DOMICEŁI / 1878". Tai vienas iš žymaus XIX a. liaudies skulptoriaus Stepono Gailevičiaus kūrinių. Pastatyta 1878 m., restauruota 1976 m.
  • Dobševičių šeimos kapo antkapinė plokštė (D134). Yra kapinių centrinėje dalyje, 5 m į vakarus nuo bažnyčios vakarinio fasado. Antkapinė plokštė yra tako, einančio pro bažnyčios p. fasadą, dešinėje pusėje, už bažnyčios. Šalia yra J.Kryževičiaus kapo antkapinė plokštė. Antkapinė plokštė stačiakampė, pilko granito. Visa plokštuma dekoruota giliai iškaltu memorialiniu tekstu, apvestu dviguba iškilia kontūrine juostele. Plokštės ilgis - 57 cm, plotis - 93 cm, h - 15 cm. Gilusis įrašas lietuvių k. lenkiškomis did. raidėmis: "TOI WYITO PAŁAIDOTY / SP: KAZIMIERAS / DOBSZEWICZE 1832 / YR IO PRIETEŁKAS / ROZALIYA 1820 / MARYONA 1837". Tai vienas iš XIX a. liaudies skulptoriaus Stepono Gailevičiaus kūrinių, atspindintis XIX a. I p. antkapinių paminklų statymo tradicijas. Pastatyta XIX a. I p. (po 1837 m.), 1976 m. restauruota.
  • J. Kryževičiaus kapo antkapinė plokštė (D135). Yra kapinių centrinėje dalyje, 5 m į vakarus nuo bažnyčios vakarinio fasado. Antkapinė plokštė yra tako, einančio pro bažnyčios p. fasadą, dešinėje pusėje, už bažnyčios. Šalia yra Dobševičių šeimos kapo antkapinė plokštė. Antkapinė plokštė horizontalaus ovalo formos, visa lygi plokštuma užpildyta giliai iškaltu memorialiniu tekstu, apvesta įgilinta kontūrine juostele. Teksto apačioje, centre kontūrinė juostelė dekoruota riesčių motyvais, po ja - data. Plokštės ilgis - 60 cm, plotis - 85 cm, h - 15 cm. Gilusi įrašas lietuvių k. lenkiškomis did. raidėmis: "CZIE / PAŁAIDOST (pastaba - sukeistos r.) / IONAS KRIZEIC / Yr MAGDELENA / Prasza ATMINT / 1829". Tai vienas iš ankstyvų liaudies skulptoriaus Stepono Gailevičiaus kūrinių, atspindintis XIX a. I p. antkapinių paminklų statymo tradicijas. Pastatyta XIX a. I p. (po 1829 m.), restauruota 1976 m.
  • B. Jančiausko kapo antkapinis kryžius (D136). Yra kapinių rytinėje dalyje, 4 m į pietus nuo bažnyčios pietini fasado. Antkapinis kryžius stovi kairėje tako, vedančio į bažnyčią, pusėje, priešais bažnyčią. Antkapinis kryžius granitinis, montuotas. Paminklo pjedestalą sudaro dvi viena ant kitos sudėtos stačiakampės rausvo granito plokštės, į kiaurymę viduryje įstatytas masyvus kryžiaus kamienas. Kamienas apačioje turi šiek tiek platesnę cokolinę dalį, kurioje komponuoti memorialiniai tekstai. Kryžmė montuota iš kito pailgo granitinio akmens. Kryžiaus viršus ir kryžmės galai dekoruoti apvaliais akmenimis, pritvirtintais metalinių strypų pagalba. Kryžius iškaltas iš pilko granito. Visos kryžiaus plokštumos (iki cokolinės dalies) perimetru apvestos įgilinta dekoratyvia juostele. Kryžiaus stiebas dekoruotas reljefiniais simboliais: kryžmos centre rytinėje pusėje įkomponuota Apvaizdos akis, žemiau jos - iškilus kryžius, apvestas kontūrine juostele, po juo širdis, dar žemiau - žvaigždė. Apatinėje stiebo dalyje - Švč. M. Marijos horeljefas. V. pusėje ant kryžiaus stiebo kaukolė ir sukryžiuoti kaulai, žemiau - iškilus kryžius ir raidės "S" ir "P". Apatinėje stiebo dalyje yra iškaltas memorialinis įrašas. Cokolis: 90x80x19 cm, rausvo granito akmuo 75x70x30 cm, stiebo apatinė dalis 42x35 cm, h (iki kryžmos) - 155 cm, visas kryžiaus h - 250 cm, kryžmos plotis - 133 cm, Švč. M. Marijos horeljefo h - 65 cm, pl - 23 cm. Apatinėje stiebo dalyje lietuvių k. įrašas did. r. lenkiškomis raidėmis: "CZIE PA / ŁAIDOST (pastaba - sukeistos r.) BAŁTRA / MIEIUS / IENSZAU / SKIS 1863". Kryžiaus stiebo šonuose yra įrašai, išdėstyti reljefine juostele apvestose šoninėse plokštumose: p. pusėje- "YR / KOTrINA / PrieTeLKA / YO". Š. pusėje - "PO / SWEIKA / MARIa". Tai vienas vertingiausių žymaus XIX a. liaudies skulptoriaus Stepono Gailevičiaus kūrinių. Pastatytas 1863 m., restauruotas 1976 m.
  • S. Liutiko kapo antkapinė plokštė (D132). Yra kapinių pietrytinėje dalyje, 7 m į pietus nuo bažnyčios pietinio fasado. Antkapinė plokštė šviesiai pilko granito, iškirstais kampais, viršuje - pusapskritimio formos, dekoratyviai apvesta kontūrine banguota, iškilia juostele. Visa lygi plokštuma užpildyta giliai iškaltu memorialiniu tekstu. Virš teksto įkomponuotas iškilus kryžius ir raidės "S" ir "P" abipus jo. Įrašas: Iškilus horeljefas "S�P", po juo gilusis įrašas lietuvių k. lenkiškomis r.: "CZIE / PAŁAIDOTAS / STEFONAS / LUTYKA 1856 / YR PRIETEŁKA / KARALINA 1833 / Prasza ATMINT". Šį paminklą liaudies meistras sukūrė savo krikšto tėvui Steponui Liutikai. Antkapinė plokštė yra kairėje tako, einančio pro bažnyčios p. fasadą, pusėje, šalia Daubarų šeimos antkapinės plokštės. Tai vienas iš žymaus XIX a. liaudies skulptoriaus Stepono Gailevičiaus kūrinių. 1976 m. restauruota.
  • Antkapinis kryžius (D137). Yra kapinių pietrytinėje dalyje 21 m į pietvakarius nuo bažnyčios pietinio fasado vakarinio kampo. Antkapinis kryžius stovi tako, einančio pro bažnyčios p. fasadą kairėje pusėje. Aplinkui kapai. Antkapinis kryžius tašytas iš rausvo granito, montuotas. Paminklo pjedestalą sudaro dvi stačiakampės viena ant kitos sudėtos granitinės plokštės (apatinė - pilko granito). Kryžiaus šakų galai užbaigti reljefinėmis palmetėmis su rutuliais. Kryžiaus stiebo plokštumos apačioje taip pat dekoruotos apverstos palmetės motyvu, sujungtu tarpusavyje perimetru einančia įgilinta juostele. Kryžmos centre pritvirtinta lieta Nukryžiuotojo figūrėlė. Kitoje kryžiaus pusėje apatinėje stiebo dalyje yra besimeldžiančio žmogaus iškeltomis rankomis reljefas. Cokolio I-as tarpsnis: 67 x 55 x 30 cm, II-as tarpsnis 50 x 53 x 18 cm, stiebas apačioje 26 x 11 cm, h (iki kryžmos) - 83 cm, visas kryžiaus h - 143 cm, kryžmos plotis (su bumbulais) - 81 cm. Pastatytas XIX a. vid.-II p., restauruotas 1976 m.

Palaidoti žymesni žmonės

  • Steponas Gailevičius (1815-1885), liaudies skulptorius.
  • Antanas Kenstavičius (1906-1997), dimisijos vyr. leitenantas, 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis, Tėvynės apsaugos rinktinės bataliono vadas.
  • Leonas Kęsgaila - Kenstavičius (1895-1979), karo gydytojas, pulkininkas leitenantas, kelių knygų autorius
  • Stasys Romanas Martišauskas (1878-1941), pulkininkas, nukankintas Sibiro kalėjimuose.
  • Antanas Mumgaudis (1856-1939), knygnešys.
  • Plechavičių giminės kapavietė.
  • Antanas Semėnas - Semenavičius (1850-1952), kalvis, mūrininkas, knygnešys.
  • Severinas Semenavičius (1872-1957; abi datos iškaltos neteisingos), lietuviškos spaudos platintojas.
  • Zenonas Urbonavičius (1867-1939), kryžių statytojas. Tarpukaryje Ukrinų, Židikų ir Renavo bažnyčių šventoriuose pastatė po medinį kryžių, nauja tvora aptvėrė Račalių k. kapines ir jose pastatė kryžių ir koplytėlę, paaukojo miško medžiagos naujosios Renavo bažnyčios staybai[2].

Šaltiniai

  1. B. Kviklys. Mūsų Lietuva. - V., 1992. - 2-oji (fotogr.) laida. - T. 4. - 816 p. - P.401.
  2. K. Vosylius. Mirė kryžių statytojas // Žemaičių prietelius. - 1939. - Sausio 19. - Nr. 3. - P. 5.