Maigai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Maigai
Maigai.MKE.jpg
Maigų kaimas
Informacija
Seniūnija: Mažeikių apylinkės seniūnija
Koordinatės: 56º16'60" š.pl. ir 22º28'00" r.il.
Altitudė: 87 m
Plotas: 443,5 ha
Gyventojai: 0 (2001 m.)

MAIGAI, kaimas Mažeikių apylinkės seniūnijoje, į šiaurės rytus nuo Krakių gyvenvietės. Teritorijos plotas 572 ha.

Teritorijos aprašymas

Bendras Maigų kaimo sienų ilgis 12,2 km. Šiaurėje (sienos ilgis 1,5 km) ir vakaruose (3,6 km) ribojasi su valstybiniu mišku, pietuose – su Milių k. (2,6 km), rytuose – su valst. mišku (1,3 km) ir Pluogų k. (3,2 km). Atstumas tarp toliausiai nutolusių šiaurinio ir pietinio taško yra 3,4 km, tarp rytinio ir vakarinio – 2,6 km. 1970 m. buvo 10 miškų. Iš vakarų Maigų kaimą supa Ubagyno miškas, iš šiaurės – Maigų miškas.

Vakariniu kaimo pakraščiu į Maigų ežerą teka Baibelis ir jo kairieji intakai Barzdupis, tekantis iš Barzdinės pelkės, ir Šalteniai (ilgis kaime 2,6 km). Į Kutuvį iš valstybinio miško teka Sūrupis. Pietvakariniame kampe yra Maigų ežeras (plotas 1,1 ha), iš kurio į Ventą teka Kutuvis (ilgis 4,7 km, iš jų 1,1 km Maigų kaime).

Centrine kaimo dalimi eina Maigų kelias (ilgis 3,4 km). Šiaurėje yra Mažeikių-Šiaulių geležinkelio ruožas, rytuose, palei valstybinį mišką, - senasis Viekšnių-Laižuvos vieškelis su atšaka į Maigų kaimą (Ilgšilis). 1988 m. nutiestas vieškelis iš Krakių kaimo, per valstybinį mišką, į Maigų kelią.

1966 m. buvo 33, 1976 m. – 14, 1984 m. – 2 sodybos. Teritorija prie Baibelio upelio ir geležinkelio vadinama Baibeliais (istoriškai priklauso Krakių k.), prie ežero – Užežeriškiais (vietovardis nebevartojamas). Prie ežero, miške, yra Andriuškos kapeliai (Maigų kapeliai), prie Baibelio – Balvočiaus kapinaitės (Maigų kapeliai). Kaime buvo veršidė (iki 1979 m. laikytos karvės), pašarų daržinė.

Istorija

Pirmasis iki šiol žinomas rašytinis dokumentas, kuriame paminėtas Maigų kaimas (sioło Maygie) yra 1661 m. Viekšnių seniūnijos inventorius. Čia nurodytos 5 valstiečių pavardės. Tos pačios pavardės pateiktos ir 1665 m. inventoriuje, esančiame toje pat inventorių byloje. Turint omenyje, kad viename kieme galėjo būti po 5-7 gyventojus, tai kaime iš viso jų buvo apie 25-35. Gyventojai činšo už šienaujamų pievų 8 margus moka 39 šimtąsias kapos. Prie kaimo yra užusienis (užežis), kuriame gyvena kalvis Jonas Armolaitis. Jis valdo 3.4 valako pievų ir miško sklypą, už kurį moka 2.30 kapų. 1665 m. iš viso Maigų kaime yra 1/3.1/4 apgyventų valakų. Priimtų valakų yra 1.1/2, tuščių valakų 3.3/4.1/6. Nustatyta prievolė nuo apgyvento valako 3.56, nuo priimto – 2.48 kapų, iš viso kaimo gyventojai moka 6.29.6 1/3 kapų. Be to prie kaimo yra tuščių šienaujamų pievų, miško sklypas, kurio dydis 1 valakas 29.10 margų. Ten pat driekiasi pelkėto miško pievų 1.10.12 valakų.

1728 m. iventoriuje nurodytos tik 2 gyventojų pavardės, ir tos pačios naujos. Gal būt šie atsikėlė po XVIII a. pradžios vidaus ir Šiaurės karo, o taip pat po 1708-1711 m. kraštą nuniokujusio maro. Vietiniai gyventojai baudžiavos nėjo, todėl už naudojamą žemę turėjo mokėti činšo mokestį Viekšnių dvarui. 1738 m. toks mokestis buvo 85 zlotai ir 24 grašiai nuo viso kaimo. Be to, už Traušio apyrubę moka kaimo vyrai - iš viso 3 zlotus ir 24 grašius.

1775 m. inventoriuje nurodyta, kad kaime yra 10 ūkių, kurie moka 405 činšo mokestį. Taip pat visas kaimas privalo duoti dvarui nustatytą pyliavą: kiekvienas ūkis per metus turi atvežti po vežimą šieno (iš viso 9 vežimus), duoti po du rugių ir miežių bei po 7 avižų pūrus, atidirbti 41 dieną. 1789 m. jau buvo 11 ūkių, visas kaimas moka 779,45 zlotų mokestį. Maigų k. girininkas buvo Mykolas Šaltys, rogdirbis Jonas Jurjonas, daržininkas Jonas Ulmis. Iki XVIII a. vid. Maigų kaimas priklauso Ašvėnų vaitystei. Be to, 1661 ir 1665 m. inventoriuose jis dar vadinamas Gieršaudžiais (Giersawdzie).

Iki XX a. Maigų kaimas priklausė Viekšnių dvarui. Šio dvaro žemės kiekio apskaitos duomenimis, 1856 m. kaime buvo 974,54 dešimt. žemių, iš jų ariamosios 143,99, dirvonų – 1,00, pievų – 220,35, ganyklų – 303,10, miškų – 194,84, sodybinės žemės – 20,60, kelių – 9,15, pelkių – 59,76, upių – 3,97, griovių – 1,27, kitų vandens telkinių – 0,87, kita – 16,08 dešimtinės. Pagal Kauno liustracinės komisijos 1870 m. sudarytą Maigų kaimo planą buvo 634,4 deš. žemių, 45 ūkiai.

1928 12 12 Mažeikių apskr. žemės rūšiavimo komisija, kurios sudėtyje buvo Žėmės ūkio ministerijos inspektorius J.Petraitis, nariai J.Ūzas, V.Lupeika, sekretorius A.Kiudulas, patvirtino Maigų kaimo žemės išrūšiavimo protokolą, pagal kurį buvo 671,59 ha žemės, iš jų 660,07 ha priklausė ūkininkams. Iš viso ariamoji žemė sudarė 425,13, pievos – 35,06, ganyklos – 129,57, miškai – 56,65, durpynai – 7,10, kita – 6,46 ha. 9 ūkiai (iš 36) turėjo daugiau kaip po 32 ha žemės.

1919 m. sausio mėn. buvo išrinkta Maigų kaimo darbininkų, vargingųjų valstiečių ir kumečių taryba, į kurios rankas perėjo tarybų valdžia. 1929 m. čia buvo organizuojamas šaulių būrys, steigiama rankinė pieninė. 1931-03-10 Maigų kaime buvo uždaryta valstiečių-liaudininkų sąjungos kuopa. 1932 m. įkurtas Viekšnių jaunalietuvių Maigų kaimo skyrius. 1921-1975 m. veikė pradinė mokykla, 1930-1942 m. - pieno nugriebimo punktas, 1949-06-01 – 1957 06 01 – klubas skaitykla. 1948-11-25 kaime buvo įkurtas Janonio kolūkis. 1950-196 buvo „Lenino keliu” kolūkio I brigada.

Maigų kapeliai, vad. Balvočiaus kapeliais

Gyventojai

1866 m. Maigų kaime buvo 184 (89 vyrai, 95 moterys), 1902 m. – 246, 1923 m. – 255 (38 kiemai), 1942 05 27 – 200 (38 ūkiai), 1959 m. – 222, 1979 m. – 28 (11 vyrų, 17 moterų) gyventojai (plačiau dar !Gyventojai). Pagal 1942 05 27 visuotinį Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymą, Maigų kaime buvo 92 vyrai ir 108 moterys; 48 buvo lankę mokyklą, 38 baigė pradinę mokyklą, 8 mokosi, iš viso buvo 47 beraščiai, 40 mokėjo tik skaityti arba tik rašyti. Maigų kaimo gyventojus surašė Maigų pradinės mokyklos mokytoja Viktorija Čerbaitė.

1948-05 ir 1949-03 mėn. iš Maigų k. ištremta 13 šeimų (iš viso 51 žmogus): Stasio ir Emilijos Rimkų (iš viso 4 žmonės), Antano ir Cecilijos Dargių (3), Barboros Dargienės (3), Antano ir Uršulos Švažų (2), Prano ir Onos Andriuškų (5), Antano ir Barboros Ligeikių (7), Prano ir Liucijos Petrošių (4), Jono ir Barboros Liaučių (3), Anastazijos Butienės (2), Liudviko ir Emilijos Čiapų (8), Prano ir Apolonijos Butienės (4), Antaninos Mikaitės (3), Mamerto ir Monikos Pocių (3). Be to, dar 5 Maigų kaimo gyventojams buvo inkriminuojamas politinio kalinio statusas ir į Sibirą ištremti šiek tiek anksčiau. Tai Edvardas Buta, Alfonsas Buta, Juozas Buta, Jonas Šimkus ir Antanas Spalys. Sibire gimė 4 maigiškiai: Augustinas Petrošius (1948 m., antrą dieną po atvažiavimo), Povilas Peleckis, Danutė Butaitė (g.1957 m.) ir Jonas Čiapas. Sibire mirė 5 žmonės: Ona Andriuškienė (m.1957 m.), Paulina Rušinaitė-Andriuškienė (m.1956 m.), Antanas Spalys (žuvo anglių kasykloje), Antanas Ligeikis (m.1950 m.) ir Augustinas Ligeikis (m.1948 m.). Po tremties ar po tarnavimo armijoje sukūrė šeimas ir pasiliko gyventi Rusijoje Pranas Petrošius ir Mamertas Pocius. Po tremties į Lietuvą sugrįžo 53 žmonės, 1996 m. gyvi buvo 27. Tremties išvengė Bronislovas Jucius su žmona ir dviem mažamečiais vaikais – išbėgo iš savo 40 ha ūkio ir pasislėpė bei Šarkių šeima – pasitraukė į Vokietiją.

Šiaurinėje geležinkelio pusėje buvo 12 ūkininkų. Tai daugiausia mažažemiai, turėję 5-10 ha žemės. Tik trys ūkininkai – Pranas Balvočius, Stasys Rimkus ir Pranas Tupikas turėjo po 20-22 ha žemės. Smulkieji ūkininkai buvo: Antanas Balvočius, Juozas Šiuryla, Pranas Ruginis, Leonas Petrikas, Stanislovas Tupika, Antanas Bakys, Bendekitas Galakauskas, Jonas Andreika, Juoazapas Rimkus. Prie pervažos geležinkelio name gyveno Strazdelis. Pietinėje geležinkelio pusėje gyveno daugiau stambesnių ūkininkų, turėjusių po 30-40 ha žemės. Tai Domas Jucius, Pranas Virkutis, Antanas Dargis, Antanas Ligeikis, Pranas Petrošius, Pranas Andriuška, Antanas Švažas, Šarkis, Antanas Baltutis, Jonas Liaučius, kitas Antanas Dargis. Kadangi kaime buvo du bendrapavardžiai Dargiai ir abu Antanai, tai žmonės vienną vadino „Mašinieriumi”, kitą „Paežerės”. Smulkesnieji, turėję 10-20 ha žemės ūkininkai buvo: Feliksas Kontutis, Mamertas Pocius, Leonas Sidabras, Adomas Keršis, Simonas Knabikas, Antanas Šimkus, Juozas Gelžinis, Antanas Sedalis, Kazimieras Janušas, Leonas Šemeta. Pokario laikotarpiu atsirado šie ūkiai (vedė, pirko, įsigijo): Alfonsas Kunsmonas, Zigmas Keršis, Robertas Strazdinis, Ignacas Žulpa, Augustinas Kontutis, Pranas Kryžius, Juozas Turauskas, Albinas Andrulis, Klemensas Girta, Albinas Žiberskis, Zigmas Daukšas. Nauji atsikėlę po tremties ir pragyvenę iki pat kėlimosi į gyvenvietę: Stasys Strazdauskas, Adolfas Stonkus, Jonas Mikulskis, Antanas Ignotas, Albertas Liutkus, Jonas Šimkus, Adomas Ramonas, Antanas Butnorius, Pranas Ancis su Vanda Gelžiniene. Vienokiu ar kitokiu būdu po keletą metų Maigų kaime yra gyvenę: Elzė Kinčinienė, Domas Rimkus, Kazimieras Norkus, Juozas Titenis, Bronius Liupšys, Pranas Šetkus, Albertas Šulcas, Benisevičius, Antanina Mikaitė, Antanas Spalys, Jonas Pundzius.

1996 m. Maigų k. buvo likęs tik vienas kiemas ir jo gyventojai Tadas Ruginis (g.1905 m.) ir Barbora Ruginytė (g.1912 m.). Mirę Ieva, Petronėlė, Kazimiera Ruginiai ir ištekėjusi sesuo Veronika Norkienė. Maigų miško atskirti buvo J.Liaučiaus ir Sidabro kiemai, kurie ribojosi su Plūgų k. Į Krakių kaimo pusę buvo nublokšta Jono Permino sodyba.

Visos Maigų k. sodybos buvo apaugusios dideliais medžiais, daugiausia ąžuolais, klevais, liepomis, kaštonais. Visur buvo sodai. Gyvenamieji namai stovėjo rytų-vakarų kryptimi. Kaime buvo tik du namai pastatyti šiaurės-pietų kryptimi. Tai Antano Dargio („Paežerės”) ir Antano Sedalio.

Maigų k. kalvis buvo Antanas Sedalis, kurį kitaip ir nevadino, kaip „kalvis Sedalis” (jis turėjo brolį Praną, ne kalvį). Jis ne tik kaldavo, bet kaustė ir arklius. Jam mirus, kalviu tapo Antanas Kuodys. „Kriaučius” buvo Juozas Rimkus, moterų siuvėjos Rožė Knabikienė, Eugenija Rušinaitė, Apolonija Butaitė. Senieji giedoriai dar prieš karą buvo Pranas Ruginis, Antanas Balvočius (mirė 1958 m.), Čiapienė, Feliksas Kontutis, Pranas Andriuška. Vėliau priaugo jaunesnių – Augustinas Kontutis, Zuzana Kontutytė, Cecilija Balvočiutė, Ona Keršytė, Emilija Keršytė-Daukšienė, Barbora Balvočiutė. Karstus numirėliams padarydavo Albinas Andrulis, Simonas Skabeikis (iš Bimbalyno), Liudvikas Čiapas. Patalkiams, gegužinėms ar šiaip vakaruškoms buvo muzikantų: Antanas Balvočius turėjo armoniką, Pranas Balvočius grodavo su smuiku, vėliau su armonika grojo Antanas Dargis (dabart. grupės „Sekmadienis” vadovo Antano Dargio tėvas), Alfonsas Andruška, Robertas Strazdinis (su būgnu), Augustinas Andriuška, dar vėliau Algirdas Andrulis, Antanas Šimkus, Juozas Stonkus. Geri dainininkai buvo seserys Balvočiutės, Apolonija Butaitė, Zosė Pociutė, seserys Stasė ir Monika Galakauskaitės, Mamertas Pocius, Pranas Dargis.

Gegužinės vykdavo Prano Tupiko, Prano Balvočiaus, Virkučio daržinėse. Gegužinės būdavo ruošiamos ir Balvočiaus ąžuolyne.

1960-09-19 Maigų k. gimė pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas, Mažeikių švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus.

Tradicijos

Apie 1955-59 m. šiaurinėje Maigų k. dalyje buvo tradicija Gavėnios metu giedoti kalvarijos kalnus. Giedama būdavo penktadienio ir sekmadienio vakarais susitarimo tvarka pas visus kaimynus iš eilės. Taip daugelis ir giedoti išmoko, ir tie susiėjimai buvo savotiška pramoga – susitikti kaimynams, pavakaroti ilgais Gavėnios vakarais. Jokių vaišių nebūdavo, nebent kas obuolį ar sausainių lėkštę padėdavo. Žmonės kartais turėjo progą pagiedoti ir be laidotuvių. Prieš Šeštines, per vadinamąsias „Kryžiaus dienas”, vyrai ir moterys, daugiausia jaunimas, rinkdavosi giedoti kaimo kapinaitėse, kurių buvo dvi – „Andriuškos kapeliai” miške ir Balvočiaus kapinaitės. Kad laikas rinktis giedoti, kapinaičių savininkas ar kas iš vadovų tam tikru ritmu mušdavo į lentą taip, kad garsas girdėjosi visame kaime. Giedodavo Marijos ar Viešpaties Jėzaus litanijas, dar kai kurias giesmes. Kai prie sunkiai sergančio ligonio veždavo kunigą, kaimynės susirinkdavo pagiedoti.

Maigų kaimas paminėtas šiuose leidiniuose: Spisok mirovych učastkov i volosteij Kovienskoij guberniji. Kovno, 1872, p.94; Slownik geograficzny krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich. Warszawa, 1884, t. V, p.919; Spisok nasielionnych miest Kovienskoij guberniji. Kovna, 1892, p.156; Alfavitnyj spisok nasielionnych miest Kovienskoij guberniji. Kovna, 1903, p.406; Lietuvos apgyventos vietos. Pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas, 1925, p.151; Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas. V., 1959, p.244, 796; Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas. V., 1976, II t., p.167.

Etimologija

Maigai - Maigų ežero daugiskaitinė forma.

Literatūra

  • Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 24. ISBN 9955-9934-0-5.

Šaltiniai

  • LR Valst. archyvas: F. R-743, ap.2, b.3843, l.1-77; F.825, ap.1, b.15, l.91-103. F.1250, ap.3, b.4458, l.35; F.1251, ap.1, b.2083, l.1-9.
  • LR istorijos archyvas: F.696, ap.2, b.1141, l.5-6; F. SA-3765, l.256, 280; F. SA-3774, l.633; F. SA-3910, l.6-7; F. SA-4048, l.17; F. SA-14525, l.157.
  • Kauno filialo archyvas: F. U-62, ap.9, b.74, l.88-92, 98-100.
  • Mažoji lietuviškoji tarybinė eknciklopedija. - V., 1968. - T. II. - P. 491.
  • Šaulys. Naujienos iš Mažeikių (Mažeikių apskr.) // Žemaitis, 1929-12-08. - Nr.49. - P. 3.
  • Grigoula. Mažeikių apskrities viršininkas uždaro organizacijas // Žemaitis, 1931-04-26. - Nr. 16.
  • Vytis Viekšniškis. Tautiškos organizacijos dirba // Mūsų balsas, 1932-03-06. - Nr.9. - P. 3. *Radžiūnas B. Karolis Pukevičius Mažeikių kultūriniame gyvenime // Pergalės vėliava (Mažeikiai), 1990. - Nr. 5.
  • Vilkas A. Vienkiemis Maiguose // Santarvė, 1996. - Nr. 81.
  • Andriulienė A. Maigų kaimo istorija. Kraštotyrinis darbas. 1996 m. (su nuotr.).