Laižuvos Švč. Trejybės bažnyčia

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Dabartinė Laižuvos Švč. Trejybės bažnyčia
Altorius
Laižuvos Švč. Trejybės bažnyčia iki II pasaulinio karo
Laizuvos baznycia.MKE.2010-06-04.jpg
Senosios bažnyčios Kryžiaus kelio koplytėlės, past. 1883 m.
Laizuvos baznycia2.MKE.jpg
Dievdirbio J. Karnetausko Kristaus skulptūra iš Kristaus kančios kelio Laižuvos bažnyčios šventoriuje iki 1942 m.

LAIŽUVOS ŠVČ. TREJYBĖS BAŽNYČIA yra Laižuvos miestelyje, Dariaus ir Girėno g. 14; priklauso Mažeikių dekanatui. Stačiakampio plano, tinkuoto mūro, bebokštė. 1944 m. įrengta suremontuotoje prieglaudoje. Bažnyčios šventoriuje yra varpinė.

Istorija

1635 m. Mažųjų Dirvėnų valsčiaus inventoriuje minima Laižuvos bažnyčia. Vyks. M. Valančius „Žemaičių vyskupystėje” rašo, kad 1661 m. vyskupas Aleksandras Sapiega suteikė parapijos teises Laižuvos bažnyčiai, kurią pastačiusi Ona Pacaitė–Važinskienė ir užrašiusi klebonui 71 valaką žemės. Bažnyčia buvo medinė, jai suteiktas Švč. Trejybės titulas. Įkurta parapija buvo nedidelė, tačiau tuo laiku viena iš turtingesniųjų Telšių vyskupijoje. Todėl čia klebonais dažniausiai būdavo skiriami žemaičių prelatai. 1767 m. Kazimieras Klimavičius Laižuvos parapijai išleido lietuvišką katekizmą. 1773 m. pastatyta nauja bažnyčia.

Apie 1876 m. Laižuvos klebonu paskirtas Antanas Vienažindys. Kartu su vargonininku Juozapu Ramanausku (1856-1933) ir parapijiečiais jis pastatė tvartą, klėtį, suremontavo kleboniją, 1883 m. sumūrijo Kryžiaus kelio stočių koplytėles. 1884-06-20 per miestelio gaisrą sudegė bažnyčia, prieglauda ir altarija. Per keletą mėnesių A. Vienažindžio rūpesčiu pastatyta prieglauda, tvartas, laikina bažnyčia kapinėse. Prašyta leisti statyti mūrinę bažnyčią (archit. Ustinas Golinevičius). Leidimas gautas tik 1889 m. 1890 m. balandžio 16 d. pradėti lieti naujosios bažnyčios pamatai. Po trijų savaičių Akmenės klebonas A.Žilinskis pašventino kertinį akmenį[1]. Klebonas A. Vienažindys su parapijiečiais ją pastatė 1890–1892 m. Bažnyčia buvo raudonų plytų, su dviem bokštais. Statybos darbams vadovavo meistras iš Latvijos Pranciškus Tramdachas, prižiūrėjo inžinieriaus iš Jelgavos Kryžanovskis. Vyskupas M. Paliulionis 1892 m. gegužės 22 (10) d. bažnyčią pašventino, tačiau pats A.Vienažindys bažnyčios šventinime nedalyvavo, nes jį pakirto vėžys ir 1892-08-29 mirė. Iš lauko pusės, ties didžiuoju altoriumi, buvo įmūryta lentele su užrašu: „Metusi 1891 klebonas A. Wienožynskis su Dievą milentejs parapijonais sumurijo". Šventorių juosiančių koplytėlių nišose buvo pastaytos J. Karnetausko išskobtos Kristaus kančios skulptūrėlės.

1841 m. buvo 1864, 184? m. - 2237, 1911 m. - 2970, 1934 m. - 4000, 1940 m - 3815 parapijiečiai. Priklausė Viekšnių dekanatui. Turėjo koplyčią Purpliuose, statytą 1842 m. kun. Remučio. Juozo Tumo-Vaižganto klebonavimo metu Laižuvos vargonininkas buvo Antanas Vanagaitis. 1944 m. spalio 28 d. traukdamiesi vokiečiai bažnyčią susprogdino.

Senojoje Laižuvos bažnyčioje būta ir vertingų meno kūrinių. Vieną jų aprašė dailininkas A. Žmuidzinavičius savo knygoje „Paletė ir gyvenimas": „Štai kad ir J. Tumo-Vaižganto dovanotas velnias. Jis buvo paimtas iš senos Laižuvos bažnyčios Mykolo Archangelo altoriaus. Čia Archangelas, Dievo įsakymu, trypia sukilusį prieš Dievą velnią ir nutrenkia jį į peklą. Deja, toje puikioje grupėje Mykolo išliko tik kojos. Vaižgantas Archangelą pjūklu nupjovė, nes jis labai aukštas ir nepatogu buvo tokį didelį daiktą vežti vagone į Kauną". Laižuvoje J. Tumas-Vaižgantas turėjo gerą ūkį, kurį išpardavęs grąžino skolas ir iš to gavo 500 aukso rublių pelno, susitvarkė raštus ir iš Laižuvos išvyko.

Buv. bažnyčios šventoriaus tvora su Kryžiaus kelio koplytėlėmis įrašyta į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą. Laižuviškė Julijana Liaugminienė (g. 1912 m.) nurodo, kad šventoriaus kampe yra palaidoti II pasaulinio karo metu žuvę vokiečių kareiviai (22 ar 23), kurie čia suvežti iš aplinkinių vietovių - Auksodės, Latvijos Vegrių kaimo. Buvo įkaltos lentelės su pavarde ir tautybe, bet neišliko nieko.[2].

Dabartinėje bažnyčioje yra išlikusi tų laikų viena stacijos skulptūra „Kristus, nešantis kryžių", bet be kryžiaus. Palėpėje stovi 1892 m. Vienažindžio bažnyčios dvi žmogaus ūgio, apie 180 cm aukščio, skulptūros - „Šv. Petras" ir „Šv. Juozapas". Vienos skulptūros aplaužytos rankos, kita - be rankų.

2013 m. rudenį Laižuvos Švenčiausios Trejybės bažnyčia pradėta rekonstruoti, darbai pabaigti 2014 m. liepos mėn. Per dešimt mėnesių pakeistos grindys, restauruotas altorius, atnaujintos sienos, lubos, balkonas, šiek tiek sutvarkyta aplinka. Darbams vadovavo Laižuvos bendruomenės pirmininkas Antanas Taučius.

Bažnyčioje vargonininku 1913 m. dirbo Antanas Vanagaitis.

Kunigai

  • Kazimieras Klimavičius (g. 1720 - m. 1786), 1767-1781 m. Laižuvos klebonas.
  • Juozapas Arnulfas Giedraitis, 1781 m. buvo paskirtas Laižuvos klebonu, bet netrūkus išvyko studijuoti į Romą. Laižuvoje klebonavo apie 10 metų.
  • Juozapas Varkulevičius (Varkalevičius, Varkolevičius, Varkalas), vikaras prieš 1821 m.
  • Antanas Vienažindys, 1876 m. paskirtas Laižuvos klebonu. Jo pastangomis ir iš dalies jo lėšomis buvo pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Mirė 1892-08-29; palaidotas Laižuvos kapinėse.
  • Mikalojus Šeižys-Dagilėlis (1874-1950), poetas. 1898-1903 m. buvo Laižuvos vikaru.
  • Vitalis (Vincentas) Dembskis (1845-1916), Laižuvos klebonas 1906-1911 m.
  • Juozas Tumas-Vaižgantas, Laižuvoje klebonavo 1911 m. kovo 1 d. - 1914 m.
  • M. Titas. Jis sumanė padaryti naują gotikinį altorių [3]. Laižuvoje išbuvo 28 metus.
  • Antanas Venckus
  • Karliauskas
  • Antanas Tyla (g. 1908-06-12 - m. 1978-01-21), iki II pasaul. karo vikaras.
  • Liupšys
  • Justinas Norkevičius
  • Jurgis Matulevičius
  • Vaičiulis
  • Kerpauskas
  • Almenas
  • Pranas Venckus, ilgametis Laižuvos klebonas (1970-2003), nuo 2003 metų iki mirties – Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios rezidentas. Jo rūpesčiu Leckavoje buvo pastatyta nauja bažnyčia. Mirė 2006-12-06 Mažeikiuose. Palaidotas Šakynos bažnyčios šventoriuje.
  • Juozas Vaičius, Mažeikių parapijos klebonas, 2003 m. paskirtas aptarnauti Laižuvos parapiją klebono teisėmis iki kitų paskyrimų; 2003 m. rugpjūčio mėn. atleistas.
  • Zenonas Degutis, 2003 m. rugpjūčio mėn. paskirtas Laižuvos klebonu (dar aptarnavo Mažeikių, Pikelių ir Leckavos parapijas).
  • Vytautas Tamašauskas, 2003 m. rugpjūčio mėn. paskirtas Laižuvos ir kitų parapijų vikaru.
  • Robertas Romanovskis, klebonas, 2013 m.

Šaltiniai

  1. Vida Norkienė, Rima Meldaikienė. Laižuvos mokyklos metraščius pasklaidžius // Kraštotyrinis darbas Laižuvos bibliotekoje. - Laižuva, 1998. - P. 2.
  2. Vida Norkienė. Laižuvos istorinė praeitis ir šiandiena, jos žemiečiai // Kraštotyros darbas Laižuvos bibliotekoje. - Laižuva, 2002. - 108 p. - P. 15.
  3. Žemaičių prietelius. - 1929. - Nr. 1.

  • Laižuvos bažnyčios 1676 m. vizitacijos aktas // Kauno arkyviskupijos kurijos archyvas: b. 139, l. 133–138v.
  • Laižuvos bažnyčios 1676 m. vizitacijos aktas // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 1671, ap. 4, b. 384, l. 30-34.
  • Laižuvos bažnyčios 1725 m. inventorius // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 669, ap. 2, b. 339, l. 68–71.
  • Laižuvos bažnyčios inventorius 1922 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 696, ap. 2, b. 912, l. 1-7.
  • Laižuvos bažnyčios parapijiečių sąrašas 1866 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 696, ap. 2, b. 874, l. 1-40, rusų k.
  • Laižuvos bažnyčios inventoriai ir vizitacijos aktai 1850-1893 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 696, ap. 2, b. 854, l. 1-15, lenkų k.
  • Laižuvos bažnyčios inventoriai 1852-1905 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 696, ap. 2, b. 180, l. 1-19, lenkų k.
  • Laižuvos R.K. parapijinė bažnyčia 1856-1890 m. //Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 1451, ap. 1.
  • Žemaičių prietelius. - 1934. - Birž. 3. - Nr. 22 (444).
  • Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1958. T. 14. - P. 110 - 111.
  • Bažnyčios žinios. - 2003. - Saus. 29. - Nr. 2; Rugpj. 14. - Nr. 15.
  • Bikinaitė-Puriuškienė T. Atstatykime A.Vienažindžio bažnyčią (Laižuva, Mažeikių raj.) // Katalikų pasaulis. - 1992. - Nr. 1. - P. 24-25.

Nuorodos