Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Bažnyčios vidus
Zidikui baznycios vidus.MKE.2008-07-26.jpg
Bažnyčia 2017 m.
Židikų klebonija

ŽIDIKŲ ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO BAŽNYČIA yra Židikų miestelyje, M. Pečkauskaitės gatvėje 37, prie Mažeikių-Skuodo kelio. Pastatyta 1821 m.

Bažnyčia stačiakampio plano, bebokštė, su aukštu stogu, turinti klasicistinės struktūros ir romantizmo architektūrai būdingų bruožų. Šiaurės vakarų pusėje prie jos pastatyta medinė varpinė. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora. Šventoriuje yra koplytėlė ant cementinio pagrindo 600 metų Lietuvos krikšto jubiliejui paminėti, koplytstulpis su Skausmingosios Dievo motinos - Pietos skulptūra (įrašytas į saugomų paminklų sąrašą), cementinis antkapis, 1990 m. pastatytas ornamentuotas medinis kryžius rašytojos Marijos Pečkauskaitės 60 metų mirties sukakčiai.

Istorija

1636 m. Židikuose buvo pastatyta medinė koplyčia, kuri buvo Sedos, vėliau Pikelių filija. Manoma, jog ji buvo pastatyta senajame kaime. Apie 1671 m. koplyčiai dovanoti keturi valakai žemės. 1680 m. miestelyje apsigyvenus jėzuitams, 1688 m. iškilo nauja bažnyčia. Manoma, kad ji buvo pastatyta Naujuosiuose Židikuose, pietinėje gyvenvietės dalyje. Nuo 1680 m. Židikuose gyveno du kunigai jėzuitai, teikę dvasinius patarnavimus gyventojams.

1786 m. S. ir M. Dauginai fundavo altariją ir jai dovanojo 700 muštų talerių. Altarijos namas baigtas statyti 1792 m. 1818 m. gresiančioje sugriūti Židikų bažnyčioje uždraustos pamaldos. Kad žmonės turėtų kur melstis, iš lentelių buvo sukalta laikina pašiūrė. Šventoriuje stovėjo nauja ąžuolinių stulpų varpinė.

1819 m. M. Gelgaudo lėšomis pradėta statyti dabartinė akmenų mūro bažnyčia. 1821 m. jai buvo baigtas dengti šiaudinis stogas, bet vis dar nebuvo įrengtas vidus. Bažnyčia stovi frontonu į šiaurę. Visus darbus atliko liaudies meistrai. 1824 m. miestelyje kilus gaisrui sudegė varpinė, išdegė bažnyčios vidus, buvo sunaikinti altoriai, paveikslai, vargonai. Tais pačiais metais bažnyčios stogas pradėtas dengti čerpėmis. Po metų suremontuotas bažnyčios vidus. 1827 m. beveik baigta atstatyti altarija. Nors bažnyčia buvo tik filija, bet veikė parapijinė mokykla (iki 1863 m.). 1830 m. baronas Sakenas, Kuršo žemvaldys, bažnyčiai padovanojo 12 registrų vargonus, kurie buvo įrengti chore. 1831 m. Lietuvoje ir Lenkijoje kilus sukilimui prie jo prisidėjo ir Židikų filialistas kun. A. Savickas. Sukilimui pralaimint jis pasidavė valdžios malonei.

1841 m. į Židikus paskirtas administratorius kun. V. Voinovičius kurijai pranešė radęs bažnyčią apleistą. Visai supuvęs buvo medinis bokštelis su varpu, kiauras buvo čerpių stogas. Netrukus Alsėdžių dekanas užantspaudavo Židikų bažnyčią ir uždraudė joje pamaldas. Vyskupui leidus 1842 m. pastatyta varpinė; nugriautas medinis bažnyčios bokštelis. 1858 m. pastatyta nauja medinė klebonija. 1843 m. gyventojai prašė, kad būtų leista įsteigti Židikuose parapiją. Vyskupijai neprieštaraujant pradėta parapijos steigimo byla. Parapija įkurta 1853 m. Klebonu paskirtas kun. Jonas Vaškevičius. Jo rūpesčiu 1850 m. pastatytas namas prieglaudai ir mokyklai. Apie 1861 m. bažnyčia suremontuota ir išpuošta. Tokią bažnyčią 1862 m. gegužės 20 d. pašventino vyskupas Motiejus Valančius. Anskčiau jis Židikus vizitavo 1850 ir 1856 m. 1863-1864 m. sukilimo metu buvo suimtas Židikų vikaras Justinas Siesickis, bet kaltinimai jam nebuvo susiję su Židikais.

Įsteigus Židikuose parapinę mokyklą ja rūpinosi Židikų vikarai (filialistai): Jonas Martiševskis, Pranciškus Žameckis, Antanas Viršila, Jonas Vaškevičius. 1857 m. paskirtas antrasis parapijos klebonas Pranciškus Opolskis. 1879 m. bažnyčia aptverta medine tvora.

1900 m. pastatyta nauja dviejų galų medinė klebonija, kurioje iki šiol gyvena klebonas. 1897 m. klebonu paskirtas kun. Vincentas Bogdišenka. Jis buvo abejingas lietuvių kultūrai, dėl aplaidumo trejus metus vėlavo kapinių praplėtimas. Tiesa, V. Bogdišenkos iniciatyva bažnyčioje pradėta lietuviškai giedoti valandas. Pasyvus buvo ir V. Bogdišenką pakeitęs kun. Juozapas Baltrukėnas. Jam klebonaujant Židikuose taip ir neatsirado katalikiškų draugijų. Išvykęs iš Židikų, šis kunigas nuo 1915 m. iki mirties 1932 m. klebonavo Pasvalio rajono Krinčino Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijoje[1]. Lietuviškos draugijos pradėjo steigtis į Židikus atsikrausčius klebonui Kazimierui Bukontui ir rašytojai Marijai Pečkauskaitei. Ji itin puoselėjo katalikybę tarp jaunųjų Židikų gyventojų. Tarpukaryje šventoriuje medinį kryžių pastatė Račalių kaimo gyventojas Zenonas Urbonavičius (1867-1939)[2].

1940-1944 m. tuometinis klebonas V. Martinkus greta bažnyčios ir špitolės pastatė dviejų aukštų mūrinę kleboniją, bet ši sovietmečiu buvo nacionalizuota ir paversta ligonine. Pats V. Martinkus baigiantis karui pasitraukė į Vakarus[3].

Sovietmečiu Židikų parapija gyveno panašiai kaip ir kitos Lietuvos parapijos.

2009 m. bažnyčioje įrengti du elektriniai šildytuvai. 2013 m. bažnyčia atrinkta dalyvauti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamame projekte Leader-12-Šiaurės Vakarų Lietuva-05-012, kurio metu buvo sutvarkyta bažnyčios aplinka. Projekto vertė - 50 000,00 Lt.[4]

Nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 7 d. parapijos klebonu dirbo kun. Egidijus Jurgelevičius, pakeitęs ilgametį parapijos kleboną V. Vaidilą, išvykusį į Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo parapiją. 2016 m. liepą Telšių vyskupo Jono Borutos SJ dekretu kun. E. Jurgelevičius perkeltas į Žygaičių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapiją. Nuo 2016 m. rugpjūčio 7 d. Židikų parapijos klebono pareigas eina kun. Antanas Šimkus, atvykęs iš Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos. Zakristijonu nuo 1981 m. dirba Kazimieras Malakauskas.

Židikų parapijoje dirbę kunigai

  • Jonas Vaškevičius (1853-1857)
  • Pranciškus Opolskis (1857-nežinoma)
  • Justinas Eustachijus Teodoras Siesickis (g. 1835-09-20 - m.?), 1863-1864 m. vikaras. Numalšinus 1863 m. suikilimą, dėl ankstesnių nusižengimų Luokėje 1864 m. jis buvo surastas ir areštuotas Židikuose, apkaltintas už 1863 m. agitaciją stoti į sukilėlių būrius.
  • Vincentas Bogdišenka (1897-1906)
  • Juozapas Baltrukėnas (1906-1915)
  • Kazimieras Bukontas (1915-1939)
  • Vaclovas Martinkus (1940-1945)
  • Juozapas Našlėnas (1945-1949)
  • Povilas Repšys (1949-1957)
  • Juozapas Rutalė (1957-1969)
  • Jonas Petrauskis (1969-1972)
  • Stanislovas Ežerinskas (1972-1974)
  • Domininkas Giedra (1975-1983)
  • Antanas Gylys (1983-1991)
  • Vytautas Gedvainis (1991-1992)
  • Romualdas Žulpa (1992-1997)
  • Rimantas Gudlinkis (1997-1999)
  • Vytautas Vaidila (1999-2009)
  • Egidijus Jurgelevičius (2009-2016)
  • Antanas Šimkus (2016-2018-07)
  • Dainoras Židackas (nuo 2018-07). Aptarnauja ir Ukrinų Šv. Antano Paduviečio parapiją.

Archyvas

  • Židikų Šv. Jono Krikštytojo Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Ioannis Baptistae Zydycensis): 1673-1926 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knygos. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1593, ap. 1.
  • Židikų filijinės bažnyčios gimimo metrikų aktų knyga 1802-1827 m. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 669, ap. 1, b. 601.

Nuorodos


Šaltiniai

  1. http://krincinomokykla.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=109&Itemid=110
  2. Vosylius K.Mirė kryžių statytojas // Žemaičių prietelius. - 1939. - Sausio 19. - Nr. 3. - P. 5.
  3. Kazys Misius. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeities. Kn. Židikai. - Mažeikiai, 2008. - 182 p. - P. 28. ISBN 978-9955-911-01-2.
  4. http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:KfkB2O2AFHEJ:svlvvg.lt/wp-content/uploads/2010/09/tink-2013-01-07.doc+&cd=1&hl=en&ct=clnk&gl=lt

  • Dr. Parapijų reikalai. Židikai // Viltis. - 1914. - Liep. 16 (29). - Nr. 156. - P. 2.