Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčia

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčia
Renavo baznycia2.MKE.2007-04-15.jpg
Renavo baznycia.MKE.2007-04-15.jpg
Bažnyčios interjeras 2017 m. Didžiojo šeštadienio dieną. Dešiniajame altoriuje - Kristaus kapo imitacija

RENAVO ŠV. IZIDORIAUS BAŽNYČIA yra Renave, prie Sedos-Židikų kelio. Bažnyčios šventoriuje stovi medinė varpinė. Tarpukaryje medinį kryžių šventoriuje pastatė Račalių kaimo gyventojas Zenonas Urbonavičius (1867-1939), kuris prisidėjo ir prie naujosios bažnyčios statybos, paaukodamas iš savo miško daug medžiagos [1].

Apie 1726 m. Gaureliuose pastayta koplyčia. 1763 m. Renavo dvaro inventoriuje minima laikina bažnyčia, 1773 m. - koplyčia. Apie 1780 m. kitoje vietoje pastatyta nauja kryžminio plano koplyčia, 1808 m. - aštuoniakampė koplyčia.

dabartinė mūrinė bažnyčia pradėta statyti 1918 m. Išmūrijus apie 2,5 m aukščio sienas, 1919 m. darbai nutrūko. Statyba tęsta 1929 m. Atsisakyta projekte numatytos išorinės puošybos, likusi sienų dalis betoninė. Bažnyčios statybai išleista 31795,6 Lt. 1933 m. birželio 12 d. naująją bažnyčią pašventino Telšių vyskupas Justinas Staugaitis.

Metrikų knygos buvo rašomos nuo 1815 m.

Vargonininkai: Antanas Spurganas, Bronius Vasiliauskas, Kazys Girdenis. Giedoriai: Zenonas Perminas, Janina Mitkienė, Juozas Jonušas, Leonas Budžys, Bronė Karpauskienė, Liuda Juškienė, Martynas Šedlickas, Ona Mitkienė.

Kunigai

Renavo parapiją aptarnavusių kunigų ir kapelionų sąrašą sudarė istorikas Povilas Šverebas, remdamasis Renavo bažnyčios gimimo ir mirimo knygų registracijos įrašais, Sedos bažnyčios ir Renavo koplyčios inventoriais, įvairių metų katalikų bažnyčios žinynais, Telšių vyskupijos kurijos duomenimis ir kt.

  • Antanas Rodovičius (Radavičius), 1795-1814 m. 1816 m. paskirtas Renavo kapelionu. Nuliejo 1 varpą.
  • Jonas Balutavičius, 1814-1822 m. Buvo Sedos vikaras, kunigas, 1815 m. buvo paskirtas „vicarius Rennoviensis". Į Renavą laikyti pamaldų atvykdavo švetadieniais iš Sedos.
  • Juozapas Mickevičius, 1823-1839 m. Buvo Renavo kuratas. Baronas Antanas Röne skyrė kuratui išlaikymą ir pavedė pildyti metrikų knygas.
  • Pranciškus Žameckis, 1845 m.
  • Eligijus Montvila, 1852, 1853 m.
  • Alfonsas Koreiva, 1857 m.
  • Konstantinas Piesliakas, 1857-1860 m. Rėmė 1863 m. sukilimą, todėl 1863 m. ištremtas į Sibirą.
  • Kasparas Somulevičius, 1861 m.
  • Vincentas Kotauskas, 1862-1865 m.
  • Jonas Gudavičius, 1865-1892 m. 1875 m. aiškinosi dėl pievų ribų. Ilgiausiai Renave išdirbęs kunigas.
  • Juozapas Mika, 1892-1899 m.
  • Juozapas Širvys, 1900-1910 m. Rūpinosi naujos bažnyčios statymo. Koplyčiai gavo cirkulą. Palaidotas Renave.
  • Kazimieras Krapauskas, 1910 m. Renavo kuratas, 1909 m. pradėjo ruošti medžiagą naujai bažnyčiai statyti.
  • Vincentas Rožauskas (Rožanskis), 1911-1920 m. 1919 m. pastatė naujos bažnyčios pamatus, bet darbai iki 1928 m. sustojo.
  • Antanas Samavičius, 1920-1926 m. Perklojo senosios bažnyčios stogą.
  • Motiejus Chodoravičius, 1926-1928 m. Įsteigė šv. Vincento draugijos skyrių.
  • Justinas Urbonavičius, 1928-1931 m. 1928 m. paskirtas pirmuoju Renavo bažnyčios klebonu. Tais pačiais metais pastatytos bažnyčios sienos ir pertvarkyti bažnyčios planai.
  • Juozas Dakinevičius-Daknys, 1931-1937 m. Atvyko iš Akmenės, nuo 1931 m. lapkričio mėn. Užbaigė bažnyčios statybą. Restauravo kapinių koplyčią, pastatė naują kleboniją. Išvystė katalikiškų draugijų veiklą.
  • Stasys Šantaras (g. 1909-01-25 - m. 1976-06-19), 1937-1943 m. Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčios klebonas.
  • Stasys Sakutis, 1939-1943 m.
  • Konstantinas Petrikas, 1943-1946 m.
  • Domininkas Skirmantas, 1946-1950 m.
  • I. Kazakevičius, 1950-1951 m.
  • Jonas Ivonauskas, 1951-1957 m.
  • Brunas Bagužas, 1957-1961 m. Naujai skiedromis perklojo stogą, sudėjo langus.
  • Petras Mitkus, bažnyčios klebonas nuo 1961-04-29 iki 1972-03-18. Bažnyčios skliautuose ištapė paveikslus. Sutvarkė šventorių.
  • Juozapas Sidabras, 1972-1974 m.
  • Adomas Mileris, 1975-1976 m. Suremontavo grindis.
  • Liudvikas Dambrauskjas, 1976-1978 m.
  • Domininkas Giedra, 1978-1978 m.
  • Petras Serapinas, 1978-1984 m.
  • Juozas Šiurys, 1984-1988 m. Perdažė bažnyčią, pastatė varpinę, sutvarkė paminklą.
  • Algis Genutis, 1988-1991 m. Suremontavo kapinių koplyčios fasadą.
  • Saulius Katkus, 1991-1992 m.
  • Vytautas Gedvainis, 1992 m.
  • Romualdas Žulpa, 1992-1997 m.
  • Rimantas Gudlinkis, 1997-1999 m. Restauravo bažnyčios vidų.
  • Vytautas Vaidila, 1999-2009 m., Židikų parapijos klebonas.
  • Egidijus Jurgelevičius, 2009-2016 m. Sutvarkė šventoriaus takus.
  • Antanas Šimkus, 2016-2018 m. Aptvėrė bažnyčios šventorių nauja metalo tvora, pradėjo bažnyčios fasadų remontą.
  • Dainoras Židackas, nuo 2018 m. lapkričio 1 d., Židikų parapijos klebonas.

Bažnyčios archyvas

Renavo bažnyčios archyvo išsaugojimu labai rūpinosi buvęs zakrastijonas Pranas Senkus, vėliau klebonas Vytautas Vaidila bei Joana Eidintienė.

XVIII a. apie Renavo bažnyčios esamus dokumentus, ar gimimo, mirimo, santuokos registracijos knygas neužsimenama. 1820 m. minima, kad saugomas 1817 m. inventorius, bei gimimo ir mirimo registracijos knygos nuo 1817 m. iki 1820 m. Po septynerių metų tas pats įrašas, bet registracijos pratęstos iki 1827 m. Po metų nebeminimi mirimo įrašai, o gimimams užvesta nauja knyga. Atsiranda 1823 m. inventorius bei bylų knyga, apimanti 1823-1829 m., kuri po trejų metų ar išnyksta, ar nebeįrašyta, kaip ir 1839 m. 1845 m. įrašyti tik gimimai. 1888 m.inventoriuje nurodoma, kad gimimai registruojami nuo 1828 m., o mirimai nuo 1886 m. Naujas inventorius, surašytas praėjus trejiems metams, mini 5 gimimų ir mirimo registracijos knygos. 1922 m. nurodytos visos likusios knygos bei kokiom kalbom rašytos. Metrikų knygos prasideda 1782 m. Lotyniškai jos rašytos iki 1827 m. Nuo 1828 - 1848 m. pildomos lenkiškai, po to iki 1917 m. rusiškai. Nuo 1917 -1919 m. vėl lotyniškai, o vėliau lietuviškai.

Išlikusios šios krikšto registracijos knygos: 1.1940-1942 m.; 2. 1937-1951 m.; 3. 1951-1965 m. 4. 1965-1978 m.; 5. 1997 10 04 - iki šių dienų. Vienas įrašas likęs iš 1985-06-02 dienos. Taip pat išlikę 1928-1929 m., 1930 m. 01-05 mėn., 06 29 -1931 02- 1931 10 23 d. krikšto registracijos juodraščiai.

Mirimo registracija prasideda nuo 1815 iki 1848 m. Lotyniškai pildytos tik pusmetį, iki 1849-05-12. Paskui įrašyta pastaba, jog nuo šios datos iki pat 1885 m. imtinai šių knygų visai nėra. Neaišku ar filijos kapelionui neleista vykdyti šių apeigų ar paprasčiausiai neišliko knygų. Rusiškai pradėta 1886 m. užvestoji registracija. Ji tęsta iki 1917-03-01. Po to rusų kalbą keičia lotynų, o 1919 m. pereita prie lietuvių. Išlikusios šios mirimo registracijos knygos: 1. 1937-1959 m.; 2. 1940-1942 m.; 3.1960-1987 m.; 4. 1996 - iki šių dienų. Atskiri mirties įrašų lapai išliko iš 1943 m.

Vedybų registracija pradėta vykdyti, matyt, gavus cirkulą, nes 1909 m. jau jos užvestos. Kalbų vartojimas analogiškas gimimo ir mirimo registracijoms. Vokiečių okupacijos metu per I-ąjį pasaulinį karą buvo pareikalauta bažnytines knygas pildyti vokiškai arba lotyniškai. Buvo paruoštos ir atspausdintos vokiečių kalba visos reikalingos knygos. Išlikusios šios santuokos registracijos knygos: 1. 1922-1931 m., 2. 1931-1952 m., 3. 1940-1942 m., 4. 1957-1987 m., 5. 1999 m. - iki šių dienų.

Pradėjus registruoti santuokas reikėjo ir užsakų knygos bei priešvestuvinių tyrimų bylos. 1922 m. jau buvo po 2 užsakų ir priešvestuvinių tyrimų bei 4 sąskaitų knygos.

Iki šių dienų išliko: bažnyčios inventoriai (1881, 1888, 1922, 1931 m.), perdavimo protokolai (1915, 1926, 1931, 1938 m.), naujos bažnyčios statymo dokumentacija (sueigų nutarimai, sutartys, kasos knyga, važtaraščiai, kvitai, pateisinamieji pinigų išleidimo raštai, apžiūros aktai), gaunami raštai (kūrijos, dekanato, įvairių organizacijų, pavienių žmonių prašymai, nurodymai), siunčiami raštai (atsakymai į paklausimus, ataskaitos, prašymai, paaiškinimai), katalikiškų draugijų (Šv.Vincento Pasauliečio, Angelo Sargo), brėžiniai (naujos klebonijos, ūkinių pastatų, žemės valdų), apie mokyklą (prašymas atidaryti, susirašinėjimas dėl naujos statybos), Ganytojiški laiškai bei pamokslai (Vyskupo šventiniai laiškai, rekomenduotini ir Renavo klebono pasirašytieji pamokslai), parapijiečių surašymai (1911 m., 1960 m.), dėl santuokos (metrikų išrašai, žinios apie atvykstančius ir išvykusius iš parapijos, leidimai vesti, tekėti už kitatikių). Be to saugoma viena byla dokumentacijos iš pokario laikų. Joje yra bažnytinio komiteto sudėčių sąrašai, susirašinėjimai dėl parapijos turto, bažnyčios remonto, mokesčių, elektros apmokėjimo kvitai, važtaraščiai.

Bažnyčios archyve nuplėšta pradžia tebesaugoma ir pirmoji gimimo metrikos knyga. Trys lapelių fragmentai išlikę iš 1790 m., o nuosekliai tęsiama nuo 1791-08-29 gimimo registracijos.

Renavo bažnyčios archyvo chronologinės ribos apima nuo 1790 m. iki šių dienų. Dokumentai rašyti lotyniškai, lenkiškai, rusiškai, lietuviškai.

  • Renavo Šv. Izidoriaus Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica S. Isidori Renovensis): 1849-1905 m. gimimo, mirties metrikų knygos, priešsantuokinės apklausos knyga. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1595, ap. 1.

Nuorodos

Šaltiniai

  1. Vosylius K.Mirė kryžių statytojas // Žemaičių prietelius. - 1939. - Sausio 19. - Nr. 3. - P. 5.

  • Dam. Dv. Parapijų reikalai. Renavas // Viltis. - 1914. - Liep. 18 (31). - Nr. 158. - P. 2.
  • Bažnyčios konsekravimas // Žemaičių prietelius. - 1933. - Bir. 25. - Nr. 25 (395). - P. 5.