Vincas Urbutis: Skirtumas tarp puslapio versijų
| (nerodoma 7 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''URBUTIS VINCAS''' (g. 1929-02-26 [[Petraičiai|Petraičių]] k.), lietuvių kalbininkas, habilituotas mokslų daktaras (1971 m.). | '''URBUTIS VINCAS''' (g. 1929-02-26 [[Petraičiai|Petraičių]] k. - m. 2015-07-12 Vilniuje; palaidotas [[Židikų kapinės|Židikų kapinėse]]), lietuvių kalbininkas, istorikas, habilituotas mokslų daktaras (1971 m.), profesorius (1974 m.). | ||
1951 m. baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1954 m. Vilniaus universiteto lietuvių kalbos katedros dėstytojas, 1963 m. docentas. | Iki 1944 m. mokėsi [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių gimnazijoje]], o 1946 m. baigė [[Viekšnių gimnazija|Viekšnių gimnaziją]]; 1951 m. baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1954 m. Vilniaus universiteto lietuvių kalbos katedros dėstytojas, 1963 m. docentas. 1973 m. perėjo į naujai įsikūrusią Baltų filologijos katedrą, kurioje išdirbo iki 1994 m. Universitete V. Urbutis apgynė daktaro (1956) ir habilituoto daktaro (1971) disertacijas. | ||
Pagrindinės tyrimų kryptys - žodžių daryba ir etimologija. Ypač daug tyrė daiktavardžių darybą, suklasifikavo senuosius lietuvių kalbos slavizmus. Tyrė lietuvių ir latvių leksikologijos istoriją. Rašo kalbos kultūros, terminologijos, bibliografijos klausimais. Akademinės „Lietuvių kalbos gramatikos" (1965 m.) pirmam tomui parašė skyrių „Daiktavardžių daryba". Už šį veikalą 1977 m. jam su kitais kalbininkais paskirta Lietuvos valstybinė premija. Žurnalo „Baltistica" redaktoriaus pavaduotojas. | Pagrindinės tyrimų kryptys - žodžių daryba ir etimologija. Ypač daug tyrė daiktavardžių darybą, suklasifikavo senuosius lietuvių kalbos slavizmus. Tyrė lietuvių ir latvių leksikologijos istoriją. Rašo kalbos kultūros, terminologijos, bibliografijos klausimais. Akademinės „Lietuvių kalbos gramatikos" (1965 m.) pirmam tomui parašė skyrių „Daiktavardžių daryba". Už šį veikalą 1977 m. jam su kitais kalbininkais paskirta Lietuvos valstybinė premija. Žurnalo „Baltistica" redaktoriaus pavaduotojas. | ||
Vincas Urbutis savo tiriamuosiuose darbuose itin daug dėmesio skyrė daiktavardžių darybai, etimologijai, lietuvių ir latvių leksikologijos istorijai, svetimžodžių ortografijai, suklasifikavo senuosius lietuvių kalbos slavizmus, paskelbė ne vieną mokslinį straipsnį kalbos kultūros, bibliografijos ir terminologijos tematika. Iš viso mokslininko tiriamųjų darbų aruode – per 130 straipsnių, 50 recenzijų. „Lietuvių kalbos gramatika“ pirmam tomui profesorius parašė skyrių „Daiktavardžių daryba“, už tai jam buvo skirta Lietuvos valstybinė premija. Svarbūs ir kiti profesoriaus veikalai: „Pavardžių pradžiamokslis“, „Baltų etimologijos etiudai“, „Žodžių darybos teorija“ ir daug kontraversiškų vertinimų sulaukusi knyga „Lietuvių kalbos išdavystė“, kurioje autorius argumentuotai įvardija priežastis, kodėl lietuvių kalba netenka tapatybės, kokios to pasekmės, kas dėl to kaltas, kaip išsaugoti lietuvių kalbos dvasią, jos unikalumą. | |||
== Šaltiniai == | == Šaltiniai == | ||
| 9 eilutė: | 11 eilutė: | ||
* Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1969. - T. 36. - P. 513. | * Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1969. - T. 36. - P. 513. | ||
* Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1988. - T. 4. - P. 385. | * Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1988. - T. 4. - P. 385. | ||
* Lietuvių kalbos enciklopedija. - V., 1999. – P. 671. | |||
* Stasys Keinys. Kalbotyros švyturys nuo Židikų // Santarvė. - 2014. - Vasar. 22. - Nr. 22. - P. 5. | |||
</small> | </small> | ||
| 17 eilutė: | 21 eilutė: | ||
[[Kategorija: Mokslininkai]] | [[Kategorija: Mokslininkai]] | ||
[[Kategorija: Petraičiai]] | |||
Dabartinė 11:56, 17 liepos 2015 versija
URBUTIS VINCAS (g. 1929-02-26 Petraičių k. - m. 2015-07-12 Vilniuje; palaidotas Židikų kapinėse), lietuvių kalbininkas, istorikas, habilituotas mokslų daktaras (1971 m.), profesorius (1974 m.).
Iki 1944 m. mokėsi Mažeikių gimnazijoje, o 1946 m. baigė Viekšnių gimnaziją; 1951 m. baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1954 m. Vilniaus universiteto lietuvių kalbos katedros dėstytojas, 1963 m. docentas. 1973 m. perėjo į naujai įsikūrusią Baltų filologijos katedrą, kurioje išdirbo iki 1994 m. Universitete V. Urbutis apgynė daktaro (1956) ir habilituoto daktaro (1971) disertacijas.
Pagrindinės tyrimų kryptys - žodžių daryba ir etimologija. Ypač daug tyrė daiktavardžių darybą, suklasifikavo senuosius lietuvių kalbos slavizmus. Tyrė lietuvių ir latvių leksikologijos istoriją. Rašo kalbos kultūros, terminologijos, bibliografijos klausimais. Akademinės „Lietuvių kalbos gramatikos" (1965 m.) pirmam tomui parašė skyrių „Daiktavardžių daryba". Už šį veikalą 1977 m. jam su kitais kalbininkais paskirta Lietuvos valstybinė premija. Žurnalo „Baltistica" redaktoriaus pavaduotojas.
Vincas Urbutis savo tiriamuosiuose darbuose itin daug dėmesio skyrė daiktavardžių darybai, etimologijai, lietuvių ir latvių leksikologijos istorijai, svetimžodžių ortografijai, suklasifikavo senuosius lietuvių kalbos slavizmus, paskelbė ne vieną mokslinį straipsnį kalbos kultūros, bibliografijos ir terminologijos tematika. Iš viso mokslininko tiriamųjų darbų aruode – per 130 straipsnių, 50 recenzijų. „Lietuvių kalbos gramatika“ pirmam tomui profesorius parašė skyrių „Daiktavardžių daryba“, už tai jam buvo skirta Lietuvos valstybinė premija. Svarbūs ir kiti profesoriaus veikalai: „Pavardžių pradžiamokslis“, „Baltų etimologijos etiudai“, „Žodžių darybos teorija“ ir daug kontraversiškų vertinimų sulaukusi knyga „Lietuvių kalbos išdavystė“, kurioje autorius argumentuotai įvardija priežastis, kodėl lietuvių kalba netenka tapatybės, kokios to pasekmės, kas dėl to kaltas, kaip išsaugoti lietuvių kalbos dvasią, jos unikalumą.
Šaltiniai
- Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1969. - T. 36. - P. 513.
- Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1988. - T. 4. - P. 385.
- Lietuvių kalbos enciklopedija. - V., 1999. – P. 671.
- Stasys Keinys. Kalbotyros švyturys nuo Židikų // Santarvė. - 2014. - Vasar. 22. - Nr. 22. - P. 5.