Vincas Urbutis: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''URBUTIS VINCAS''' (g. 1929-02-26 [[Petraičiai|Petraičių]] k.), lietuvių kalbininkas, habilituotas mokslų daktaras (1971 m.). | '''URBUTIS VINCAS''' (g. 1929-02-26 [[Petraičiai|Petraičių]] k.), lietuvių kalbininkas, habilituotas mokslų daktaras (1971 m.). | ||
Iki 1944 m. mokėsi [[Mažeikių | Iki 1944 m. mokėsi [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių gimnazijoje]], o 1946 m. baigė [[Viekšnių gimnazija|Viekšnių gimnaziją]]; 1951 m. baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1954 m. Vilniaus universiteto lietuvių kalbos katedros dėstytojas, 1963 m. docentas. | ||
Pagrindinės tyrimų kryptys - žodžių daryba ir etimologija. Ypač daug tyrė daiktavardžių darybą, suklasifikavo senuosius lietuvių kalbos slavizmus. Tyrė lietuvių ir latvių leksikologijos istoriją. Rašo kalbos kultūros, terminologijos, bibliografijos klausimais. Akademinės „Lietuvių kalbos gramatikos" (1965 m.) pirmam tomui parašė skyrių „Daiktavardžių daryba". Už šį veikalą 1977 m. jam su kitais kalbininkais paskirta Lietuvos valstybinė premija. Žurnalo „Baltistica" redaktoriaus pavaduotojas. | Pagrindinės tyrimų kryptys - žodžių daryba ir etimologija. Ypač daug tyrė daiktavardžių darybą, suklasifikavo senuosius lietuvių kalbos slavizmus. Tyrė lietuvių ir latvių leksikologijos istoriją. Rašo kalbos kultūros, terminologijos, bibliografijos klausimais. Akademinės „Lietuvių kalbos gramatikos" (1965 m.) pirmam tomui parašė skyrių „Daiktavardžių daryba". Už šį veikalą 1977 m. jam su kitais kalbininkais paskirta Lietuvos valstybinė premija. Žurnalo „Baltistica" redaktoriaus pavaduotojas. | ||
17:05, 15 gruodžio 2012 versija
URBUTIS VINCAS (g. 1929-02-26 Petraičių k.), lietuvių kalbininkas, habilituotas mokslų daktaras (1971 m.).
Iki 1944 m. mokėsi Mažeikių gimnazijoje, o 1946 m. baigė Viekšnių gimnaziją; 1951 m. baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1954 m. Vilniaus universiteto lietuvių kalbos katedros dėstytojas, 1963 m. docentas.
Pagrindinės tyrimų kryptys - žodžių daryba ir etimologija. Ypač daug tyrė daiktavardžių darybą, suklasifikavo senuosius lietuvių kalbos slavizmus. Tyrė lietuvių ir latvių leksikologijos istoriją. Rašo kalbos kultūros, terminologijos, bibliografijos klausimais. Akademinės „Lietuvių kalbos gramatikos" (1965 m.) pirmam tomui parašė skyrių „Daiktavardžių daryba". Už šį veikalą 1977 m. jam su kitais kalbininkais paskirta Lietuvos valstybinė premija. Žurnalo „Baltistica" redaktoriaus pavaduotojas.
Šaltiniai
- Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1969. - T. 36. - P. 513.
- Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - V., 1988. - T. 4. - P. 385.
- Lietuvių kalbos enciklopedija. - V., 1999. – P. 671.