Pakvistis

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
16:14, 31 spalio 2012 versija, sukurta Algirdas (Aptarimas | indėlis)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Jump to navigation Jump to search
Pakvistis
Pakvistis1a.MKE.2009-08-09.jpg
Informacija
Seniūnija: Židikų seniūnija
Gyventojai: 0 (2001 m.)
Pakvistis
Vieškelis į Račalius
Karjeras Pakvisčio k.
Pakvisčio kaimo kapinaitės
Tiltas per Kvistę Pakvisčio k.
Kelio į Tvaskučius tiltas per Kvistę, arčiau Raudonosios durpyno

PAKVISTIS, Pakvistė, ištuštėjęs kaimas Židikų seniūnijoje, 2 km į vakarus nuo Račalių, 5 km į pietus nuo Židikų. Per kaimą teka Kvistė ir jos kair. intakai Gabižis ir Gedvydas. Vakaruose ribojasi su Skuodo raj., pietuose - su Tvaskučių, rytuose - su Račalių k.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. Pakvisčio palivarke - 22 gyv., 1923 m. Pakvisčio kaime (dar vadintas Noruišių, Puošūmų, Gaurių k.) - 16 ūkių, 133 gyv., Gaurių palivarke - 3 ūkiai, 20 gyv., Pakvisčio palivarke - 1 ūkis, 24 gyv., 1959 m. kaime - 137, 1970 m. - 86 gyv., 1973 m. - 25 kiemai, 1979 m. - 11, 1986 m. - 8 gyv., 2001 m. gyventojų nėra.

Istorinės žinios

1596 m. minimas Pakvisčio dvaras. Pakvisčio kaime yra buvęs Renavo dvaro palivarkas, kurio centras - dabartinėje K. Narmonto sodyboje. Šiame palivarke buvo malūnas, daržinės, degtinės ir spirito darykla.

1924 m. kaimo plotas 390 ha. 1927 m. duomenimis, Pakvisčio kaime gyveno šie žemės savininkai ir turėjo žemės: Antanas Mažrimas (2,00 ha), Vladas Pocevičius (16,42 ha), Feliksas Liutikas (13,27 ha), Antanas Zonys (21,8 ha), Juozas Malakauskas (5,63 ha), Jonas Jarutis (8,76 ha), Marijona Lingienė (21,95 ha), Juozas Lingys ( 22,06 ha), Marcijona Lingaitė (22,49 ha), Steponas Vasiliauskas (32,19 ha), Ona Butkienė (50,07 ha), Juozo Vasiliausko įpėdiniai (6,37), Bonifacas Gulbinas (63,69 ha), Kazys Pečkis (11,66 ha), Petras ir Juozas Kaubriai (18,46 ha), Justinas Jarutis (15,01 ha), Steponas Liutikas (18,61 ha), Aleksas Ubavičius (16,19 ha), Petras Butkus (47,27 ha), Pranė Samoškienė (17,37 ha), Juozas Malakauskas (10,20 ha), Auzgelių mažažemiai (96,09 ha), Ona Vasiliauskienė (9,02 ha), Jonas Žalimas (18,64 ha), Petras Brazdeikis (18,42 ha), Benediktas Mingėla (18,15 ha), Ona Bružinskaitė (18,25 ha), Domas Gailius (17,04 ha), Feliksas Vaitkevičius (16,31 ha), Aleksas Bružinskas (16,15 ha), Pijus Gailius (18,94 ha) ir Kazys Pocevičius (18,23 ha)[1].

Pakvisčio kaime 1927 m. pagal žemės plotus žemių savininkai buvo išsiskirstę: nuo 0 iki 5 ha - 1, 5-10 ha - 4, 10-20 ha - 18, 20-30 ha - 5, 50-60 ha - 1, 60-70 ha - 1, 90-100 ha - mažažemiai; skaičius nežinomas, virš 100 ha - 1. Feliksas Liutika Pakvisčio kaime turėjo 13,27 ha, likusius Račalių k., jo bendras plotas virš 100 ha.

Pieninė buvo pas Bugailiškį, javų kuliamąją turėjo Zonys. Ūkininkas Liutika turėjo arklinę javų pjaunamąją ir šienapjovę.

Po II pasaulinio karo iš Pakvisčio k. ištremta: 1. Bonifacas Gulbinas - vienas be šeimos, jo sodyba buvo gražiausia. Turėjo 63,69 ha žemės, kurią buvo gavęs iš savo uošvio. Be to turėjo ir miško apie 15 ha. Ten mirė. 2. Adolfas Butkus, turėjęs 50,07 ha, taip pat buvo ištremtas vienas be šeimos. Ten mirė. 3. Feliksas Bugailiškis, žemės turėjo 21,95 ha. Taip pat buvo ištremtas vienas. Grįžæs gyveno Židikuose. Prieš tremtį yra buvęs Židikų viršaičiu. 4. Aleksandras Ulba Aleksandras buvo išvežtas su šeima; grįžo.

Pakvisčio kaime į stribus buvo priimtas S. Malakauskas S., kurį vėliau per susišaudymą jo paties kieme nušovė taip pat stribai.

1949 m. balandžio 13 d. Pakvisčio kaime įvykdyta kolektyvizacija. Čia įkurtas „Aušros" kolūkis. Po metų buvo sujungtas su „Raudonosios žvaigždės" kolūkiu. Tuo metu Pakvisčio kaime gyveno šios šeimos: L. Želvys, J. Gulbinas, A. Bružinskas, B. Mingėla, P. Brazdeikis, J. Taučys, Žalimienė-Skiudulienė, J. Buivydas, A. Butkus, Alfonsas Vasiliauskas, Petras Vasiliauskas, Kostas Vasiliauskas, Pijus Vasiliauskas, P. Jankauskas, Steponas Liutika, Ona Bružinskaitė, Steponas Vasiliauskas, teofilis Juška, J. Zonys, Kl. Narmontas, Jarutienė-Bertienė, P. Kaubrys, T. Baltavičius, A. Samoška, J. Mažrimas, B. Butkus, A. Letukis, St. Malakauskas, Jastrumskis - Pocevičius, J. Žaneckienė, A. Ubavičius, Zonienė, Rozalija Vasiliauskienė, P. Krapauskas, Aleksas Želvys, Bronė Uosienė, Antanas Želvys, Leonas Savickis, Pečiulienė, Gaubtaitė, Vladas Pocevičius, Petrutis, J. Malakauskienė, Petras Butkus.

Vykstant melioracijai nemaža Pakvisčio kaimo gyventojų dalis išėjo gyventi į Račalių gyvenvietę, didžioji dauguma išvyko gyventi į miestus ar kitus didesnes gyvenvietes. Vietinių pasiliko gyventi šios šeimos: Albertas Mažrimas - 2 žmonės, Liudas Želvys - 4 žmonės, Stefanija Malakauskaitė - bežemė 1, Ona Mingėlienė - 1, Pulkerija Bružinskienė - 3, Stepas Žaneckas - 1, Feliksas Butku - 2, Steponas Vasiliauskas - 2, Teofilis Juška - 2, Verė Vasiliauskienė - 1, Viktoras Kaubrys - 1. 1995 metais iš 1949 m. buvusių 44 šeimų, liko tik 11 šeimų.

Pakvisčio kaimas turėjo pradinę mokyklą, įsteigtą apie 1949 m. privačiame name pas B. Mingėlą, kuri 1964 m. panaikinta. Buvę mokytojai: Jarutytė, Viktoras Degutis, Cezarija Vasiliauskienė, Albertas Bunkus. Mokykloje mokėsi apie 20-30 vaikų. Kitų kultūrinių ir švietimo įstaigų kaime nebuvo. Visas kultūrinis gyvenimas vykdavo pas stambesnius ūkininkus: gegužinės - pas A. Butkų, Bertienę, Zonį, B. Mingėlą, patalkiai po kūlimo darbų - pas visus ūkininkus, Naujųjų metų eglutė - mokykloje. Šokiai ir pavasarį, žiemą, rudenį vykdavo pas B. Mingėlą, nes buvo didelis kiemas ir namas, kuriame įkurta mokykla.

Pakvisčio kaimo muzikantai: A. Samoška - klarnetas, Vasiliauskas ir jo sūnūs - dūdos, A. Butkus, S. Liutika - armonika; Aleksas Semenas Aleksas turėjo savo suorganizuotą kapelą. Kaime buvo savo giedorių: Adolfas Butkus, Kostas Vasiliauskas.

Kvistės deš. krante, apie 1,2 km į vakarus nuo Račalių gyvenvietės krašto yra Pakvičio kaimo kapinės, žmonių vadinamos švedkapiais. Jos įrengtos kalvoje, apaugusioje lapuočiais medžiais. Plotas 0,39 ha, perimetras 222 m. Jose yra trys nugriuvę mediniai kryžiai. Šiose kapinaitėse vietiniai gyventojai iki 1950 metų giedodavo gegužės mėn. kryžaunas[2].

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Bugailiškio tiltas - tiltas per Kvistę. Tai pirmasis per Kvistę tiltas, kurį pastatė Bugailiškis, nes per jo žemę ėjo visuomemininis kelias; dabar likęs tik lieptas.
  • Gulbino užkulšis - Kvistės kilpa apsupta sodyba.
  • Kolka - sietuva prie tilto per Kvistę, prie Sedos-Židikų kelio.
  • Liutiko medė - tai mišrus 20 ha plotą užimantis miškas. Jis yra įsidėstęs šiaurinėje kaimo dalyje. Kadaise šitą mišką valdė Liutikas. Nuo tada ir kilo šio miško pavadinimas.
  • Mažrimo kalnas - kalva, važiuojant nuo Bugailiškio tilto link Stepono Liutiko ir Jono Mažrimo sodybų.
  • Permino akis - akivaras Pakvisčio kaime.
  • Raudonoji pelkė - durpynas.
  • Saulės gatvė - tai viena šalia esančios sodybos Pakvisčio k., sudarančios lyg gatvę.
  • Švedkapis - tarp Stepono Vasiliausko ir Vitkevičiaus (Teofilio Juškos) žemės sklypų kapinės, anksčiau apaugusios ąžuolais.
  • Varkalinė - Kvistės upės sietuva tarp Gulbino ūkio iš pietų pusės ir Stepono Vasiliausko iš šiaurės(ties Gulbino užkulšiu).
  • Vejų lanka - dauba Pakvistes kaime, prie Sedos-Židikų kelio. Dydis 2 km.
  • Zonienės tiltas yra prie Zonienės kalno. Ant to kalno gyveno Zonienė, žmonių vadinama burtininke ar užkeiktąja. Nuo to kilo kalno ir tilto pavadinimas.
  • Žalimo tiltas - prie tilto gyveno Žalimas, todėl taip ir pavadintas.
  • Židikų maro kapai - vieta,kur straipsnyje pažymėta Pakvisčio kapinės su trimis kryžiais. Prie buvusios Stepono Vasiliausko sodybos.

Etimologija

Pakvisčio kaimo pavadinimas yra kilęs nuo Kvistės upelio pavadinimo.

Šaltiniai

  1. St. Bružienė. Pakvisčio kaimo istorija. - Mažeikiai, 1996. - 10 p., 4 nuotr. (kraštotyrinis darbas).
  2. P. Šverebas. Seda. - V., 1997. - P. 299.