Tvaskučiai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Tvaskučiai
Tvaksuciai. MKE.jpg
Kelias pro Tvaskučių k., kairėje - kapinaitės
Informacija
Seniūnija: Sedos seniūnija
Gyventojai: 40 (2001 m.)

TVASKUČIAI, kaimas Sedos ir Židikų seniūnijose, prie kelio Židikai-Seda, apie 2 km į pietus nuo Račalių. Pietuose ribojasi su Raudonosios durpynu, vakaruose ir šiaurėje teka Kvistė, rytuose - su Šilių kaimu. Kaime yra UAB „Renavo durpynas".

Tvaskučių apylinkes yra žvalgę archeologai. Rasta senovinių puodų šukių, žalvario dirbinių.

Gyventojai

Tarpukaryje buvo 70, pokaryje - 40 sodybų, 2001 m. - 40 gyv. (22 vyrai ir 18 moterų). 2003 m. sausio 1 d. Sedos seniūnijai priklauso 5 ūkiai su 11 gyventojų, o Židikų - 22 ūkiai su 38 gyventojais.

Prieš nukeliant vienkiemius Tvaskučių k. gyveno: Antanas Labžentis, Leonas Alekna, Jonas Bučys, Jonušas, Dauginienė, Jeronimas Rukauskis, Gerulskiai, Perminas, Šakauskis, Pečiulis, Bulauskis, Klemensas Pačerinskas, Leopoldas Mažrimas, Navardauskis, Jonas Akavickis, Kazimieras Jasmontas, Ružnys, Aleksas Dima, Petras Lukošius, Kazimieras Vaičiūnas, Antanas Saltonas, Antanas Lekstutis, Stasys Girdenis, Antanas Milius, Anicetas Januška, Apolinaras Druskinis, Klemensas Mickus, Petras Jasmontas, Antanas Malūkas, Antanas Bružas, Pranas Jasmontas, Jonas Bružas, Aleksandras Mačiukas, Pečiulis, Pranas Girdenis, Apolinaras Jasmontas, Norkus, Albertas Akavickis, Adomas Akavickis, Jaknūnas, Jonas Jarutis, Viktoras Jarutis, Katrė Jansonaitė, Jonas Bučys. Iš šio kaimo į Sibirą buvo ištremti Leonas Alekna, Akavickienė. Savo pastatytas nedideles kalves kaime turėjo Jonas Bučys ir Rakauskis, medžio dirbtuves - Pranas Dauginas ir Račkauskis.

  • 1952-07-04 gimė Vaidutis Butkus, Kretingos raj. Salantų gimnazijos direktorius (nuo 1989 m.).

Istorija

Tvaskučių k. yra buvęs kolūkis „Raudonasis spalis", paskui - tarybinis ūkis, po to - vėl kolūkis „Raudonoji žvaigždė".

Kapinaitės

Tvaskučių kapinaitės
Buv. dvaro palivarko pastatai, kuriuose kolūkių metais buvo sandėliai. Šiame pastate prieš karą gyveno Stukai

Tvaskučių kaimo kapinaitės yra kaimo centre, nedidelėje kalvelėje, apaugusioje krūmais ir pavieniais medžiais. Laidojimo žymių nėra. Išlikęs nuvirtusio medinio kryžiaus stiebas (kryžių padarė Račkauskas). Aplinkui kapines rėmino eglių alėja, bet jos išlikę tik pavieniai medžiai. Iš vakarų ir šiaurės pusės yra vieškelis, iš pietų - sodyba, iš rytų - keliukas, o toliau ariama žemė. Plotas 0,22 ha, perimetras 152 m. Anksčiau jose, anot žmonių pasakojimų, stovėjusi koplyčia ar bažnyčia, o šalia išlikusi sodyba – tai buvusi klebonija. Kalbama, jog baronas į Renavą perkėlęs Tvaskučių dvaro medinę koplyčią. Karo metais kapinaitėse mėginta palaidoti nušautą žmogų. Duobės nepavyko iškasti, nes jau žemės paviršiuje atsidaužta į suplūktą molį. Kapinaitėse vietiniai gyventojai rinkdavosi giedoti per „majavas". Račkauskas buvo padaręs kryžių, prie kurio gyventojai rinkdavosi giedoti „majavas". Vėliau tas kryžius supuvo ir nebeatstatytas.

Etimologija

Po pirmojo pasaulinio karo, kai matininkai išdalijo Renavo palivarko žemes, naujakuriai statėsi nedideles medines trobeles, kurių viename gale buvo kūtė. Anksčiau ten buvo tik tyri laukai. Vienas žmogus važiavo vakare keliu ir pamatė, kad žiba, tviska naujakūrių trobelėse žibalinės lempos. Jis sušuko: - Sutvisko visas laukas! Iš to ir kilo pavadinimas Tvaskučiai.

Žodžio „tvaskus" mažybinė daugiskaitinė forma.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Antanapolis, dvarvietė Tvaskučių k. Dabar išlikę dvaro ūkinių pastatų bei jų fragmentų. 1973 m. buvo 20 kiemų.
  • Gronyčėlė - kelias į Butikius. Dabar tas kelias užžėlęs, juo niekas nebevažinėja.

Šaltiniai

  • Malūkas V. Dviejose seniūnijose įsikūrusiuose Tvaskučiuose gyvena ir seni, ir jauni // Santarvė. - 2008. - Lapkričio 29 d. - Nr. 134. - P. 4, 12.
  • Tvaskučių kaimo pavadinimo kilmę papasakojo Jadvyga Barsienė, gim.1908 m. gyv. Židikų apyl. Račalių k. Užrašė Dalia Pakalniškytė.