Dautarai
| Dautarai | |||
| |||
| Informacija | |||
| Seniūnija: | Židikų seniūnija | ||
|---|---|---|---|
| Gyventojai: | 37 (2005 m.) | ||
DAUTARAI, kaimas Židikų seniūnijoje, prie Židikų-Pikelių vieškelio, apie 1,5 km į pietus nuo Lūšės. Ištiesinus šį vieškelį, kaimas atsidūrė nuošalėje, išlikusi kelio alkūnė abiem galais jungiasi su vieškeliu. Vakaruose ribojasis su Dautarų mišku, pietuose - su Senmiestės k., šiaurėje yra geležinkelis.
Gyventojai
Gyventojų skaičius: 1902 m. kazarmoje 8, kaime - 165 gyv., 1923 m. dvare - 4 ūkiai, 137 gyv., kaime - 24 ūkiai, 138 gyv., 1973 m. - 30 kiemų, 2001 m. - 38 gyv. (25 vyr., 13 mot.), 2005 m. - 16 sodybų, 37 gyv.
Dautarų kaime apie 1794 m. gimė kunigas, religinės literatūros vertėjas Jokūbas Kurmavičius.
Istorinės žinios
Dautarų dvaras pastatytas XIX a. ir buvo vadinamas Viktoriške. XX a. pr. jį nupirko rusų reformatorius A. Stolypinas kaip kraitį savo dukrai, kuri ištekėjo už von Bocko ir čia gyveno. Vasaromis į Dautarus atvykdavo ir pats Stolypinas. Jis atvažiuodavo specialiu traukiniu iki Lūšės. Dvarui priklausė didelė plytinė. Tuometinis Dautarų dvaras turėjo didžiulius miškų ir dirbamų žemių plotus, durpyną, plytinę. Pagaminama produkcija būdavo išvežama į Europos šalis netoli dvaro nutiestu geležinkeliu.
Per I pasaulinį karą dvaro pastatuose vokiečiai buvo įruošę maisto ir pašarų sandėlius, paskyrę savo valdytoją, o vietos gyventojus apdėję didžiuliais mokesčiais[1]. Bocko žmona buvusi labai gera, užjausdavusi vargšus, lankydavusi ir šelpdavusi sergančius, o pats baronas buvęs išlaidus, nelabai prižiūrėjęs dvarą[2].
1931 m. lapkričio 2 d. Mažeikių apskrities Židikų valsčiaus Kentaučių kaimo gyventojai latviai laiške švietimo ministrui rašė: „Pasirėmę Lietuvosir Latvijos mokyklų Konvencijai vykdyti instrukcija, turime garbės prašyti įsteigti mūsų vaikams <...> Dautarų dvare latvių pradžios mokyklą [3].
1933-1934 m. Dautarų dvarą nupirko Nasvyčiai, pastatai buvo apleisti. Nasvytis iš pagrindų viską iki 1939 m. suremontavo. Įrengė vieną kambarį, kuriame iš Pikelių atvažiuodavo klebonas ir laikydavo mišias. Po II pasaul. karo dvaras nusavintas; pirmame aukšte buvo laikomi gyvuliai, čia veikė pradinė mokykla (mokytojos Jagminienė ir Eugenija Žemgulienė), apgyvendinti žmonės. Paskutinė dvaro rūmų gyventoja buvo Stefanija Sirutytė (gyveno II aukšte iki 2004 m.). Iki šių dienų išliko rūmai, svirnas ir kumetynas. Karo metu nugriauti šie pastatai: kiaulidė, karvidė ir ledainė.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, 1999 m. Nasvyčių vaikai: Undinė, Algimantas ir Vytautas atgavo teises į dvarą. Undinė Nasvytytė pardavė dvarą geriems pažįstamiems, architektams restauratoriams Gražinai ir Antanui Juknevičiams. 2005 m. pradėti dvaro restauravimo darbai. Pakeistos grindys, langai, uždengtas naujas stogas, atnaujinamos sienos, atstatomas lubų tinkas su lipdyba – frizais ir rozetėmis bei vykdoma daugybė kitų darbų. Dvarą numatoma pritaikyti dvarų kultūros turizmui ir verslui. Šią paskirtį, anot G. Juknevičienės, lėmė nedidelis atstumas iki Mažeikių, tokios paskirties objektų nebuvimas šiame krašte
Dautaro dvaras 2003-05-13 įrašytas į Lietuvos kultūros paveldo objektų registrą (G369 K). Prie rytinės sienos su Kentaučių k. yra Dautarų (Kentaučių) senkapiai, vad. Pakopa (anksčiau buvo archeologijos paminklas - AV 646). Plotas 0,04 ha, perimetras 81 m. Kapinių paviršius lygus, aplinkui ariama žemė, pakraščiu auga jauni medeliai. Yra vienas medinis kryžius ir vieno medinio kryžiauis liekanos.
Dautarų dvaro parkas stipriai nukentėjo per 1993 m. audrą.
Mikrotoponiminiai vietovardžiai
Dautarų kaimo vietovardžiai užrašyti 1973 m.:
- Dautarų pelkės - pelkėtas miškas Dautarų kaime, 1 km į pietvakarius nuo Lūšės geležinkelio stoties. Plotas apie 250 ha.
- Juotkos kapeliai
- Kumetynas - Dautarų dvaro pastatas, kuriame gyveno žmonės
- Liepininkai - vienkiemis Dautarų k., 1 km į pietus nuo Lūšės geležinkelio stoties. Seniau čia buvęs kumetynas.
- Sturiai - vienkiemis, apie 0,5 km į pietvakarius nuo Lūšės gelezinkelio stoties. Seniau čia buvęs kumetynas, bet sudegęs.
- Velnio plėšimas - mišku apaugusi aikštelė Dautarų k., 3,5 km į pietvakarius nuo Lūšės geležinkelio stoties. Plotas apie 6 ha.
- Velnio plūgas - akmenys Dautarų k., 3,5 km į pietvakarius nuo Lūšės geležinkelio stoties.
Šaltiniai
- ↑ B. Kviklys. Mūsų Lietuva. - 2-oji (fotogr.) laida. - V., 1992. - T. 4. - P. 405.
- ↑ Papasakojo Emilija Žilinskaitė – Kesminienė, g. 1923 m. Ritinės dvare. Užrašė Vanda Petrauskienė, 1998 m.
- ↑ Mažeikių apskrities Židikų valsčiaus Kentaučių km. gyventojų – latvių prašymas, 1931-11-02, LVCA, f. 391, ap. 3, b. 2464 l. 120.