Buknaičiai

Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.

Buknaičiai
Buknaičiai
Informacija
Seniūnija:	Reivyčių seniūnija
Koordinatės:	56° 22' 0 š.pl., 22° 21' 0 r.il.
Altitudė:	75 m
Plotas:	1819,0 ha
Gyventojai:	447 (2001 m.)

BUKNAIČIAI, kaimas Reivyčių seniūnijoje, 7 km į šiaurę nuo Mažeikių, Latvijos pasienyje. Centre – nauja gyvenvietė. Kitos sodybos išsiskaidžiusios tarp Vaidmino (Ašvos intako) ir Vadaksties. Kaimas išsidėstęs švelniai banguotoje lygumoje. Per Buknaičius eina asfaltuotas kelias į Ežerę (Latviją). Šalia kelio dveji senkapiai. Per kaimą teka Vaidminas, Alksnupis. Vieškeliai į Leckavą ir į Laižuvą.

Kaime yra pasienio kontrolės punktas, medicinos punktas (2004 m. buvo prisirašę 550 gyventojai), pieninė, kultūros namai, biblioteka (2004 m. buvo 104 skaitytojai, dokumentų fondas 4094; vadovė Valerija Beniušienė) ir dvi parduotuvės. Veikia kaimo bendruomenė.

Gatvės

Buknaičių gyvenvietėje yra šios gatvės: Bokšto (ilgis 1,200 km, asfaltuota), Gėlių (0,300 km, žvyruota), Kaštonų (0,500 km, asfaltuota/žvyruota), Liepų (0,400 km, asfaltuota), Miško (0,800 km, asfaltuota/žvyruota), Mokyklos (0,400 km, asfaltuota), Parko (0,400 km, asfaltuota), Vadaksties (0,600 km, asfaltuota). Bendras gatvių ilgis - 4,6 km.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. kaime 724, vienkiemyje - 7 gyv., 1923 m. – 104 ūkiai ir 649 gyv., 1940 m. - apie 100 ūkių, 1972 m. - 6O kiemų, 2001 m. - 447 gyv. (222 vyrai ir 225 moterys). 1764 m. gyveno 8 žydai.

1775 m. liepos 24 d. Viekšnių seniūnijos inventoriuje nurodytos šios Buknaičių kaimo gyventojų pavardės: Jeronimas Undžys, Ludkova (našlė), Jeronimas Tamošius, Kazimieras Mockus, Pranciškus Kulvinskis, Sebastjonas Žubikas, Motiejus Dargis, Petras Žubikas, Jonas Virkutis, Jokūbas Mozgiris, Stanislovas Kryževičius, Stanislovas Garelis, Jonas Dargis, Jonas Kaltenis, Jonas Krupis, Juozpas Perminas, Steponas Juočeris, Kazimieras Paulikas, Petras Praškauskis, Mykolas Paulikas, Martynas Zubenis, Jeronimas Žurauskis.

Buknaičiuose pas senelius H.Nagius praleido vaikystę (gyveno ir kūrė Kanadoje). Čia gimė apysakos “Kumečio” duktė” autorė Cecilija Pračkauskaitė, biologijos daktaras Izidorius Žiubikas, pedagogai Stefa Antanavičienė, Birutė Juočerienė, garbės kraštotyrininkas, mokytojas Antanas Poškus, inžinierius chemikas Vytautas Beišinas, architektas Gasparas Žiubikas, teisininkai Paulius Geryba ir Algimantas Valantinas, gydytojai Zubinas ir Undžys, pasitraukę į vakarus, tautodailininkas Petras Žiubikas; o slapstėsi nuo arešto partizanas Valius Kryžius ir pokaryje jis įsijungė į Reivyčių partizanų būrį, vėliau partizanavo Akmenės rajone ten ir žuvo. Kaime gyveno Rusijos-Turkijos karo dalyvis D. Žylė, kuris buvo apdovanotas aukščiausiais Rusijos apdovanojimais.

Prasidėjus neteisėtoms pokario metų represijoms, į Sibirą buvo ištremtos A. Ligeikio, P. Toleikio, J. Dargio, T. Žiubiko, D. Gerikos, V. Kryžiaus, J. P. Poškevičių, L. Milerio, V. Undžiaus, A. Kontvainio ir P. Šepučio šeimos. Poškevičienė su vaikais iš vagono buvo grąžinta į namus kaip daugiavaikė. Liaudies gynėjų buvo keletas. Du atėjūnai – Kneita ir Šiuryla, tarnavę gynėjų būryje, gyveno Buknaičiuose, išvežtųjų sodybose. Tarpukaryje iš buknaitiškių niekas nepriklausė tautininkų partijai ar sukarintai šaulių organizacijai, išskyrus nevietinius, pasienio policininkus.

Pavadaksčio žmonės vertėsi žemdirbyste, išskyrus mažumą amatininkų ir verslo mėgėjų. Čia daugiausia gyveno vidutiniai ūkininkai. Stambesnių ūkių buvo tik keletas: Ligeikio, Kontvainio, Kryževičiaus, Zubino, Žiubiko. Pradėjus ūkininkus varyti į kolūkius, žemdirbiai mažino savo gyvulių skaičių, pjaudami juos, o mėsą veždami į Rygos turgų. Už tai jie buvo teisiami. Pradžioje juos išteisino, bet kitas teisėjas – V. Marcinkevičius visiems pritaikė spekuliacijos straipsnį ir davė po penkerius metus. Ilgai būti už grotų neteko – visi greit pagal amnestiją buvo paleisti. Už valstybinius nusikaltimus buvo nuteistas P. Mileris (aktyviai bendradarbiavo su okupacine vokiečių valdžia). Tai vienintelis kaimo žmogus, spaudęs vietinius remti okupantus. To nedarė net viršaitis A. Venckus, patardavęs ūkininkams pašlavinėti aruodų kertes ir kokį pusmaišį nuvežti vokiečiams… Pro pirštus į visas okupantų prievolių akcijas žiūrėdavo seniūnas P. Toleikis, ūkių vadovai A. Ligeikis, J. Dargis ir kiti.

Nuo seno kairiųjų pažiūrų buvo J. jablonskis, P. Bartusevičius, P. Vaitekaitis, A. Vilkas. 1918 m. kaime buvo išrinktas varguomenės komitetas, kurį sudarė: J. Vaičkus, I. Žiubikas (pastarieji abu vokiečių sušaudyti), K. Petkus, J. Kačerauskas. 1940 m. vasarą kaimo komitetą sudarė: J. Jablonskis, A. Vilkas, I. Paplauskas, V. Poškus ir kiti. Greit A. Vilkas užėmė viršaičio A. Venckaus pareigas, kuris vėliau ėjo p. Vaitekaitis. 1946 m. P. Vaitekaitis buvo išrinktas TSRS Aukščiausios Tarybos deputatu. Po karo A. Vilkas atsisakė savo kairiųjų pažiūrų, nestojo į kolūkį, buvo teisiamas, slapstėsi, dirbo Latvijoje. . .

Povilas Galminas buvo kaimo išminčius. Į jį patarimų kreipdavosi daugelis kaimynų. 1941 m. P. Galminas buvo suimtas už ginklo laikymų ir sėdėjo Kauno kalėjime. Birželio mėn. Pravieniškėse šaudant politinius kalinius jis iš kelių šimtų mirtininkų liko gyvas. Po sunkiu išgyvenimų P. Galminas porą dešimtmečių vengė bendrauti su žmonėmis.

Tarpukaryje prie kelio, vedančio į Ežerę, pavadakstyje stovėjo nedidelis muitinės namelis, kuriame buvo prieangis ir darbo kabinetas. Muitinei vadovavo A. Žurauskas – paprastas ir kuklus valdininkas. Dar su juo dirbo viena techninė darbuotoja. Palyginkime su mūsų dienų Buknaičių muitine – ištisu kompleksu statinių bei dešimtimis muitininkų. . . Tada sieną saugojo pasienio palicininkai, gyvenę pas Lizdenį, Kontvainį, Unžį ir Dimavičių.

Lietuvos kariuomėns karys savanoris Jonas Zubinas iš Buknaičių k. stovi viršutinėje eilėje dešinėje (uniformuotas) 1937 m. 1942-02-27 Rusijoje sušaudytas

.

Mažeikių valsčiaus viršaitis Augustas Venckus gyveno Buknaičių kaime. Turėjo ūkį. Jo raudonų plytų gyvenamojo namo antrame aukšte veikė pradinė mokykla. A. Venckus buvo labai paprastas žmogus, neatsisakydavęs tarnybinių reikalų spręsti ir savo namuose, kad ūkininkams nereikėtų vykti į valsčiaus raštinę. Iš apskrities valsčių viršaičių jis buvo renkamas apskrities valdybos nariu. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vakarus. Kaimo seniūnu buvo Juozas Zubinas, o po jo Povilas Toleikis – tolerantiškas, be ambicijų, turįs šeimininkišką požiūrį į sodžiaus problemas. Dažnai jį galėdavai matyti pėstute vaikščiojantį su aptrintu portfeliuku po pažastimi. 1945 m. dar dirbo seniūnu, bet vėliau represuotas. Tremtyje mirė. Iškili asmenybė buvo Petras Žiubikas turėjęs įgimtų meninių gabumų. Skaitė knygas, turėjo turtingą asmeninę biblioteką. Mėgo muziką, skambino gitara, giedojo Leckavos bažnyčios chore. Buvo parengęs kaimo žemėlapį, kaupė paties sukurtus liaudies meno dirbinius: “Darius ir Girėnas”, “Velnias “, “Dievo kančia”, “Marija” ir kitus. Žuvo per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijoje, o jo draugė – Kušlėnuose nuo atsitiktinio sviedinio skeveldros.

Buknaičiuose pas senelius vaikystę praleido poetas Henrikas Nagys. Vėliau jis gyveno ir mokėsi Radviliškyje, Kaune, Skuode, Šilutėje, Vilniuje ir kitur. 1944 m. rudenį su tėvais pasitraukė į Vakarus. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, poetas aplankė tėvų gimtinę. Po poeto mirties jo vardu buvo pavadinta Buknaičių pagrindinė mokykla.

Buknaičiuose gimė apysakos “Kumečio duktė” autorė Cecilija Pračkauskaitė (poeto H. Nagio giminaitė), akrobatas Petras Poškus, biologijos daktaras Idzidorius žiubikas, pedagogai Stefa Antanavičienė, Birutė Juočerienė, Stefa Šapienė ir Antanas Poškus, architektas Gasparas Žiubikas, chemikas Vytautas Beišinas, statybininkas Vidminas Galminas, teisininkas Paulius Geryba, su sodžiumi yra susijęs žurnalistas Alvydas Dargis, daugelio publicistinių leidinių autorius (ilgametis žurnalo “Nemunas” skyriaus redaktorius).

Sodžiuje gyveno nemažai amatininkų bei verslininkų: statybininkai, staliai, kalviai, liaudies meistrai (drožinėtojai), prekybininkai.

Augustinas Vilkas vertėsi žaibolaidžių įrangos pastatymu ir siuvamųjų mašinų firmos “Zinger” pardavimu. Dar vienas kitas kaimo žmogus eidavo uždarbiauti pas ūkininkus į Latviją.

Buknaičiuose pas senelius vaikystę praleido poetas Henrikas Nagys. Čia gimė apysakos “Kumečio duktė” autorė Cecilija Pračkauskaitė, biologijos daktaras Idzidorius Žiubikas, pedagogai Stefa Antanavičienė, Birutė Juočerienė, Stefa Šapienė ir Antanas Poškus, chemikas Vytautas Beišinas, architektas Gasparas Žiubikas, statybininkas Vidminas Galminas, su sodžiumi yra susijæs publicistas Alvydas Dargis, Albertas Mucininkas buvo Lietuvos savanoris - kūrėjas, išgelbėjo žydo Edvardo Kaco šeimą.

Istorinės žinios

Buknaičių k. kapinaitės

Istorija. 1661 m. Viekšnių seniūnijos inventoriaus duomenimis Buknaičių kaime buvo 4 dūmai: Kazimieras Gumbokas - dirba 1/4 valakų, Masiulis Buknys - dirba 1/25 valakų, Jurkus Balnitaitis - dirba 1/6 valakų ir Jurkus Vozgirdaitis - dirba 1/25 valakus. Iš viso činšo uš miško, pievų užežius (užusienius) 5.28.20 valakų moka 3.20 kapų. Tame kaime dirbamų valakų 1/3.1/4. Priimtos geresnės /žemės/ 1.1/2 valako, priimtos blogos 1/3 valako. Tame kaime tuščių (valstiečių nenaudojamų) 37.1/2.1/26 valakų.. Mokesčio prievolė už dirbamą valaką po 3.56 kapas, o priimtą geresnį valaką po 3 kapas. Už priimtą blogesnį valaką 2-30 /kapų/. Privalo mokėti 7.37.62/3 kapų. Už užežius privalu 3.20 kapų. To kaimo mokesčių suma su užežiais 10-57.51/3 kapos. Prie to kaimo ganykloje 23.16 margų sodybėlė. Taip pat tuščių užežinių sklypų, pievų, miško krūmų marginių valakų 13 valakų 12-10 margų (tuščių). Taip pat prie to kaimo atskirai moka iš tų minėtų marginių valakų už du valakus 10 margų nuo (....) esančios. Taip pat nuo valakų iš seno tuščių (t.y. nenaudojamų pridėtinių visokių plynių 29.1/3 margų 1661 m. Buknaičiai pirmą kartą paminėti Viekšnių seniūnijos inventoriuje. 1665 m. Viekšnių seniūnijos inventoriaus duomenimis buvo 4 dūmai. 1775 m. Buknaičiuose gyveno 22 šeimos: Dargių, Juočerių, paulikų, Žibikų ir kt. Veikė žydo karčiama.

1738 06 17 Viekšnių seniūnijos inventoriaus duomenimis, Buknaičių kaime buvo 14 kiemų, kurie iš viso mokėjo 124 zlotų mokestį: Juozapas Žubikas (kaimo vaitas, iš savo namų išvykęs), Juozapas Žulkus (gal Liutkus) – 9, Motiejus Perminas – 9, Krystopas Janovičius - , Baranauskis – 8, Jokūbas Kulvinskis – 8, Dargis – 9, Steponas Jukna – 13, Juozapas Paulikas - 9, Jonas Gaudiešius – 8, J.Garelis – 9, Mykolas Kryžius – 9, Petras Žubikas – 8, Motiejus Vilkas – 10 ().

Pagal žydų surašymą 1765 m. sausio 14 d. Buknaičiuose gyveno 2 žydų šeimos, 8 žmonės: Izraelis, jo žmona Maryasė, sūnus Leyba, dukra Mine bei nuomininkas Leyzaras Habramovičius, jo žmona Šynke, dukros Chaja ir Miniuche

Buknaycie: 1775 07 24 Viekšnių seniūnijos inventoriaus duomenimis buvo 22 dūmai, kurie mokėjo 100 činšą, 1 šeštoką, 2 pultarokus ir 21 šieno vežimą. Be to Izraelis Leibovičius už karčemą mokėjo 50 činšą ().

XIX a. pab. Kontvainio sodyboje buvo slapta lietuviška mokykla (daraktorius Kazimieras Jagminas). 1920 m. įsteigta pradinė mokykla (mokytoja, vadovėlių autorė Julija Janišauskaitė), nuo 1958 m. aštuonmetė, 1999 m. – pagrindinė (direktorė Regina Arbatauskienė). 1998 m. mokyklai buvo suteiktas poeto Henriko Nagio vardas.

Tarpukaryje veikė kairųjų pažiūrų kuopelė (Bartusevičius, Juozas Jablonskis). Apie 1930 m. buvo atidarytas pašto skyrius, pravestas telefonas. Prie pašto buvo įsteigta ir pramoninių prekių parduotuvė. Pašto agentūros ir parduotuvės steigėju - vedėju buvo P. Kocius. Netrukus buvo įrengtas pieno priėmimo punktas. Buvo įkurtas jaunųjų ūkininkų ratelis ir jaunalietuvių sporto sekcija, kuriai vadovavo P. Mileris. Jis su keliais sportininkais 1933 m. dalyvavo sporto šventėje Kaune. 1920 m. Ievos Vaičienės jaujoje buvo paties J. vaičkaus režisuojama ir parodyta kaimo gyventojams A. Keturakio komedija „Amerika pirtyje". 1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai, pirmomis smurto aukomis tapo J. Zubinas, P. Galminas ir Pr. Ungeitis, kitiems teko slapstytis nuo galimo arešto. Su rusų armija į rytus pasitraukė J. Jablonskis ir Pr. Vaitiekaitis. Vokiečių okupacijos metu už vengimą kasti apkasus buvo sušaudytas Pr. Galminas. Vokiečiams traukiantis su jais pasitraukė buvęs Mažeikių valsčiaus viršaitis A. Venskus, V. Kryžius ir Achenbakas. 1941 m. birželio mėn. Pravieniškėse, žudant politinius kalinius, Buknaičių ūkininkas Povilas Galminas išliko gyvas. Lietuvos kūrėjas – savanoris Albertas Mucininkas išgelbėjo žydo Kaco šeimą karo metais. Kovodami raudonosios armijos gretose žuvo P. Žiubikas, A. Poškus, P. Paulauskas. Po karo buvo ištremti 68 žmonės. Per pirmuosius rinkimus į SSSR Aukščiausiąją Tarybą nuo Lietuvos respublikos buvo išrinktas buknaitiškis Pr. Vaitiekaitis .

1949 m. buvo įsteigti du kolektyviniai ūkiai “Komunaras” ir “Tarybinis sakalas”, kurie 1950 m. buvo sujungti į vieną, pavadintą “Pažanga”. Jų vadovais yra dirbę J. Jablonskis, J. Rakauskas, E. Gerybaitė, P. Šimkus, I. Žirkovas, v. Puzinas, K. Pūras ir B. Kanopa. Būti kolūkiečiais atsisakė mažažemiai A. Vilkas ir F. Reivytis, kuriems už tai buvo taikomos poveikio Priemonės: padidinti mokesčiai, atmintas turtas ir panašiai (nubuožinti).

1945-1965 m. Buknaičių kaime veikė ryšių agentūra.

Kaimo laukuose buvo 3 pilkapiai su akmenų vainikais. Juos ariant, rasta žmonių kaulų ir žalvarinių dirbinių, bet jie neišliko. Apie 1935 m. paminklas sunaikintas.

Mokykla

• Išsamiau žr. Buknaičių Henriko Nagio pagrindinė mokykla

Devynioliktojo amžiaus pabaigoje Kontvainio sodyboje veikė slapta lietuviška mokykla (daraktorius Kazimieras Jagminas). 1920 m. Buknaičių kaime įsteigta pirmoji pradinė mokykla, kuri veikė Zubino, Norkaus, Smilgio ir Gailiaus sodybose. 1932 m. mokyklą baigė 5, 1933 m. – 4, 1934 m. – 9 mokiniai. 1933 m. mokykla įsikūrė Venckaus namo antrame aukšte. Ji dirbo keliais komplektais: Buknaičių (Venckaus sodyba), Knabikų (Gailienės sodyba), Kabaldikų (Kryžanausko sodyba). 1935 m. mokykla pavadinta pradine mokykla. Karo metais mokykloje veikė vokiečių karo lauko paštas, bet mokykla dirbo. 1949 m. atidaryta penkta, 1950 m. – šešta, 1951 – septinta klasės. Nuo 1963 metų mokykla jau aštuonmetė. 1964 m. išleista pirmoji VIII klasės laida – 40 mokinių. Nuo 1987 m. mokykla devynmetė, o nuo 1993 m. – pagrindinė. 1992 m. pradinių klasių mokiniai perkelti į Buknaičių kaimo lopšelio – darželio patalpas. 1998 m. vyresniųjų klasių mokiniai persikėlė mokytis į naują pastatą. Tų pačių metų sausio 27 d. Mažeikių rajono Tarybos sprendimu Buknaičių pagrindinei mokyklai suteiktas išeivijos poeto Henriko Nagio vardas.

Etimologija

Buknaičiai - latviško žodžio niūksėti (latv. bukniēt) daugiskaitinė forma.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

• Akalionija - Buknaičių kaimo dalis, yra netoli Reivyčių k. sienos, pietrytineje Buknaičių k. dalyje. Taip vadinama kelių, sodybų ir sklypų dalis prie keliuko. Mažai bevadinama.
• Kuisynas, grupinė sodyba Buknaičių kaime. Yra rytineje Buknaiciu k. dalyje,netoli kolukio centro. 3 kiemai: du mediniai,vie- nas murinis. Po Antrojo pasaulionio karo trobelės nugriauitos.
• Badpyla - status krantas šiaurinėje dalyje, pavadakstyje.
• Lieknė - jaunas ąžuolynas, buvęs prie Knabikų kaimo pakraščio. dabar jis iškirstas.
• Ligeikio vingis - per kaimo laukus ėjusios kelio posūkis. Apie jį sukurta nemažai pasakojimų, susijusių su vaiduokliais. Kelio posūkyje buvo šulinys, kuris 1941 m. prasidėjus karui buvo primestas tarybinių leidinių

Vietovardžiai: Akalionija (kaimo dalis), Alksnupis (sunykæs upelis), Badpyla (dauba), Kuisynas (buvusios mažos sodybvietės), Lieknė (ąžuolynas), Žiubikiškė (laukas).(A.Poškus, 1998). Vietovardziai:Akalionija, Alksnupis,Badpyla, Gargžnas, Kuisynas, Leikne, Ligeikiovingis, Velnio uodega, Ringis, Sienele, Kincino lanka, Gaurylio sakumas, Genesys, Kaukstupis, Kulupis, Margis, Nendrynas, Petro uodega, Savalskas, Serksniske, Smeklakrumiai,Varupis,Uzvingis, Vaidminas.

Vinkelis,Ziubikiske.1972 m. buvo 6O kiemu.1661 m. buvo 4 dumai(VIA:F.SA-3765,l.255-256-siolo Buknaycie).

Kiti straipsniai

• Buknaičių apylinkė

Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.

Šaltiniai

• LVIA: F.SA-3910, l.8-9; VIA: F. SA- 3765, l. 255-256, l. 279).VIA: F. SA-3774, l.635-636, VIA: F. SA-3725, l.139).(LVIA: SA-3765, l.255).F.SA-3910, l.8-9.)
• Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V., 1977, III t., p.29
• A. Poškus. Prie Vadaksties krantų. – “Būdas žemaičių”, 1997, Nr. 68.
• Antanas Poškus. Buknaičių Henriko Nagio pagrindinės mokyklos aštuonesdešimtmečiui. –“Būdas žemaičių”, 2000m. spalio13d. , Nr. 78.

1941 m. birželio 22 d. rytą vokiečiai pirmasias bombas (9) numetė į P. Toleikio Alksnupio pievą. Po karo ginčo metu Jablonskio sūnus nušovė kaimyną Bartusevičių. Po kaimą vaikščiojo kvailiukas Stasys Žylė, vadinamas Stašiniu. Jis gyvendavo valstiečių (dažniau J.Dargio) pirtyse, gaudydavo varles ir... Didžiausias alkoholikas buvo Jonas Dunauskis (gerdavo denatūratą), o jo sūnus Feliksas – debilus berniukas, neystengęs baigti pradinės mokyklos pirmojo skyriaus. Vagių, rodos, lyg ir nebuvo, išskyrus K. (1940 m. buvo suimtas ir dingo).

Kultūrinis gyvenimas buvo paprastas, susijes su šokių vakarais, vasarą – su gegužinėmis, skambia daina ir giedojimu. Kultūros ugdymo centras – mokykla, o dvasingumo – bažnyčia. Gegužinės vykdavo prie Mažeikių – Ežerės kelio esančioje Poškevičienės sodybos daržinėje. Kluoną papuošdavo berželių šakomis, gale pastato iš durų padarydavo paaukštinimą – sceną ant kurios grodavo muzikantai (dažniausiai dūdų orkestras). Į gegužinę jaunimo prisirinkdavo iš visų artimiausių apylinkių. Šokiai prasidėdavo anksti ir iki paričių linksmindavosi jaunimas. Chuliganiškų poelgių retai tepasitaikidavo, išskyrus peštynes tarp bernų, atvykusių iš kitur.

Po Antrojo pasaulinio karo pradėjo veikti biblioteka, kultūros namai ir meno saviveiklos kolektyvai (dramos, tautinių šokių). Kaime buvo nemažai dainingų žmonių Apylinkė išsidėsčiusi švelniai banguotoje lygumoje. Lygiausios yra rytinė, pietinė ir centrinė dalys, o aukštumėlės palei Vadakstį. Tarpukaryje kaime gyveno geri ūkininkai: Povilas Galminas (turėjo didelį sodą su įvairių veislių obelimis, jis buvo laikomas kaimo išminčius. 1941 m. suimtas už ginklo laikymą ir sėdėjo Kauno kalėjime), Domas Gerika, Juozas Dargis, Albertas Mucininkas, Antanas ir Vincas Poškai, Adomas Prazauskas, Augustas Vilkas, Albinas Žiubikas ir kiti. XIX a. pab. Kontvainio sodyboje veikė slapta lietuviška mokykla (daraktorius Kazimieras Jagminas). 1920 m. įsteigta pradinė mokykla (mokytojos R.Spingienė, J.Janišauskaitė - nusipelniusi mokytoja, vadovėlių ir mokymo priemonių autorė), o po karo - septynmetė, pagrindinė (mokytojai D.Taurinskaitė, D.Beržinskaitė, F.Mišeikienė, S. ir V. Puzinai, A.Niemčiauskas, A.Poškus, O.Jurkštaitė, B.Žernytė, F.Borisas, S.Saltonienė, B.Ratninkienė, S.Antanavičienė, A.Znotinas, Vl. Norvaišas, O.Juškienė ir kt.). Mokykloms vadovavo D.Taurinskaitė, B.Ratninkienė, F.Mišeikienė ir B.Vaičiuvienė. 1998 m. mokyklai suteiktas poeto Henriko Nagio vardas. Bukaničiuose pas senelius vaikystæ praleido poetas Henrikas Nagys. Čia gimė apysakos “Kumečio duktė” autorė Cecilija Pračkauskaitė, biologijos daktaras Izidorius Žiubikas, pedagogai Stefa Antanavičienė, Birutė Juočerienė, Stefa Šapienė ir Antanas Poškus, chemikas Vytautas Beišinas, architektas Gasparas Žiubikas, inžinierius statybininkas Vidminas Galminas, su sodžiumi yra susijæs publicistas Alvydas Dargis. Albertas Mucininkas buvo Lietuvos savanoris kūrėjas, išgelbėjo žydo Edvardo Kaco šeimą Be to jis mokėjæs gydyti pagal liaudies medecinos metodus. jis buvo įvedæs trilaukæ sėjomainą. Prieš Antrąjį pasaulinį jkarą Buknaičiuose buvo kuklus muitinės pastatėlis, kuriame buvo prieangis ir vienas kabinetas. Muitinei vadovavo muitininkas Žurauskas. 1941 m. iė kaimo buvo išvežta tik buvusio seniūno J.Zubino šeima. Vokiečių okupacijos metais buknaitiškiai labai nukentėjo. Jau pirmąją karo dieną, bomborduojant Ežerės karinį aerodromą, pirmosios vokiečių bombos buvo numestos į P.Toleikio pievą, esančią Alksnupyje. Jaunimas buvo gaudomas vežimui į Vokietiją, ūkininkai privalėjo duoti dideles prievoles (grūdų, mėsos, pieno, kiaušinių). Kaimo gyventojas Povilas Galminas buvo sušaudytas vokiečių už vengimą kasti apkasus. Praėjus frontui, nemažai jaunimo pašaukta į kariuomenæ, iš kurios negrįžo (žuvo) Petras Žiubikas, Augustas Poškus ir Pilypas Petkus. 1949 m. įsteigtas kolūkis “Tarybinis sakalas” (pirmininkas J.Rakauskas). Vėliau jau “Pažangai” vadovavo P.Šimkus, I.Žirkovas, V.Puzinas, K.Pūras ir B.Kanopa. Būti kolūkio nariais atsisakė mažažemiai A.Vilkas ir F.Reivytis. Į Sibirą buvo išvežtos A.Ligeikio, P.Toleikio, J.Dargio, D.gerikos ir P.Poškevičių šeimos

Nuorodos

• Vikipedija, Buknaičiai