Bugiai

Bugiai
Bugių dvaro kiemo šiaurės vakarų kampas žiūrint iš pietryčių
Informacija
Seniūnija:	Viekšnių seniūnija
Koordinatės:	56° 16' 60" š.pl., 22° 34' 60" r.il.
Altitudė:	102 m.
Plotas:	44,1 ha
Gyventojai:	0 (2001 m.)

Bugių dvaro kieme, žiūrint iš šiaurės vakarų į klėtelę — pietryčius. Dešinėje šulinys, kairėje Ašvėnų kaimo gatvės pirma sodyba

Bugių dvaro klėtis iš šiaurės vakarų

BŪGIAI, Bugiai, trys dvarai ir kaimas, vėliau kaimas Viekšnių seniūnijoje.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1923 m. trijuose dvaruose buvo 3 ūkiai, 63 gyventojai, kaime - 5 ūkiai ir 24 gyventoaji. 1996 m. Bugių kaime ūkių ir gyventojų nėra.

• 1893-07-24 gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris Izidorius Virkutis.

Istorinės žinios

Bugių žemė priklausė Mažųjų Dirvėnų valsčiui, kuris dokumentuose pirmą kartą paminėtas 1507 m. Didysis Lietuvos kunigaikštis Aleksandras buvo perleidęs to valsčiaus dalį savo žmonai Elenai. Iki XVIII a. antros pusės tai buvo Daubiškių palivarko kaimas, priklausantis, kaip ir Laižuva, Pakamanių ir Latvelių kaimai, Kapėnai, didžiojo Lietuvos kunigaikščio Tryškių dvarui, kuris galbūt Stanislovo Augusto ar Jekaterinos II buvo dovanotas Mistislavlio vaivadai Ksaverui Chominskiui.

XIX a. pr. Bugių k. buvo 8 dūmai (kiemai): Tado Mazrimo, Mato Noreikio, Jono Tupiko, Baltro Noreikio, Juozo Gedžiaus, Andriaus Jokubausko, Jono Čapo ir Povilo Tupiko. Iš viso jie čia turėjo 5 valakus, 6 margus, 98 prentus dirbamos žemės, apie 10 valakų pievų ir ganyklų. Kaimui taip pat priklausė didelis miškas, šlapių pievų ir raistų plotas.

1811 m. kovo 8 d. Bugių k. su visais savo gyventojais ir žemėmis, įvertintomis 5376 lenkiškais zlotais, atiteko Tomui Reizeriui. Netrukus ir pats Reizeris bankrutavo ir 1918 m. atiduotas kitiems valdytojams. Dalis Bugių (5 dūmai) atiteko italų grafo Viktoro de Cassini įpėdiniams, vėliau Rukuižiams, o kita dalis (3 dūmai) - užsienio pirkliams, kurie devynerius metus stengėsi tą dalį parduoti ir vėliau nupirko Leipcigo pirklys.

1827 m. balandžio 21 d. Bugių žemę (iš viso 18 valaų, 23 margus, 119 prentų) su 3 trobomis, 28 vyrais ir 26 moterimis nupirko Antanas Daugirdas už 7000 rublių. Nuo to laiko visą šimtmetį dvarelis priklausė Daugirdams. A. Daugirdas priskyrė Bugius prie savo 1818 m. taip pat iš vaivados Chominskio kreditorių nupirktų žemių ir sudarė didoką Bugių dvarą, kuris susidėjo iš: 1) Pakamanių kaimo, vėliau naujojo savininko vardu pavadinto Antanavos dvaru, pirkto už 8000 zlotų; 2) Latvelių kaimo; 3) miško, pirkto 1825 m. iš komnadoro Žabos ir 4) Bugių. Iš viso visas dvaras turėjo 60 valakų, 14 margų, 199 prentų (arba 1105,5 deš.) žemės, iš jų apie 16 valakų (313,6 deš.) - Kamanų raisto.

Būrys sukilėlių 1863 04 14 buvo atėjęs ir į Bugių dvarą pas Rainoldą Daugirdą, pareikalavo maisto ir po dviejų valandų išėjo į mišką. 1944 m. spalio 9 d. sudeginta Kazimiero Daugirdo Bugių dvaro daržinė. 1996 m. Bugiuose K.Daugirdui ir jo šeimai atminti pastaytas kryžius, kurį padarė tautodailininkas P. Ratkevičius. Ten kur buvo Bugių kaimo centras, dabar yra Ašvėnų kaimo pagrindinė gatvė. 1937 m. pagal architekto Zubovo planą Bugiuose buvo pastatytas, išardytas ir pargabentas Kaune 1939 m. atstatytas dabartinis B.Sruogos memorialinis muziejus. Medžiagą šio namo statybai parūpino V.Daugirdaitės tėvas Kazimieras Daugirdas

Bugiuose gimė Vanda Daugirdaitė - Sruogienė, rašytojo Balio Sruogos žmona. Balys Sruoga Bugiuose turėjo sąlygas ramiai susikaupti kūrybai ir šiame kampelyje parašė daug savo veikalų, straipsnių. Čia subrendo „Milžino paunksmė”, „Baisioji Naktis”, „Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus”, Bugiuose ir žmona rašė savo „Lietuvos istoriją”. V.Sruogienė ir durkra Dalia Sruogaitė-Bylienė tėvų žemė Bugiuose kaip paveldėtojos, oficialiai padovanojo Lietuvos valstybei su sąlyga, kad ji būtų prijungta prie Kamanų rezervato, kad čia būtų įamžintas Kazimiero Daugirdo, ilgamečio šių miškų tvarkytojo, vardas.”

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

• Gaidynė
• Gedžio sala - pieva miške, pavadinta Bugių valstiečių vardu.
• Mažrimo sala - pieva miške, pavadinta Bugių valstiečių vardu.
• Tupiko sala - pieva miške, pavadinta Bugių valstiečių vardu.
• Žemgrindis - keliukas į Kamanų raistą.

Literatūra

• Vanda Daugirdaitė-Sruoginė. Žemaičių bajorų ūkis XIX amžiaus pirmoje pusėje. - Vilnius, 1995. - Antras leidimas. - 144 p. ISBN 9986-403-44-8.

Šaltiniai

• Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 150.
• Lungys R. [Rozga L.]. Bugiuose vėl rymo kryžius // Vienybė. - 1996. - Lapkr. 9
• Daugirdaitė - Sruogienė V. Mūsų namo istorija: [Rašyta 1992 m. rugsėjo 15 d.] // Vienybė. - 1996. - Rugpj. 24.
• Sruogaitė Dalia. Netikslumai tekstuose apie Balį Sruogą // Kultūros barai. - 1996. - Nr. 2. - P. 52 - 56.