Biblioteka: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 10 eilutė: | 10 eilutė: | ||
1930 m. paskutiniaisias A. Vaičkaus vedėjavimo metais buvo 3454 vnt.knygų, skaitytojų registruota per pustrečio šimto. 1926 m. jie perskaitė 15,5 tūkst. egz. leidinių. Bibliotekos vedėjas Petras Vainoras domėjosi filatelija, jis sudarė knygų katalogą, susitemino literatūrą, padėjo pirmuosius bibliografinio darbo pagrindus. 1939 m. biblioteką aplankė 13716 žmonių. Išduota ledinių: moksleiviams - 5270, darbininkams - 3287, amatininkams - 1272, tarnautojams - 719, ūkininkams - 524, mokytojams - 460. Į namus knygas skaityti ėmė 6903 žmonės, iš jų 3131 vyras ir 3772 moterys; iš viso jie perskaitė 7062 vnt. knygų <ref>Knygų daugiau skaitė moksleivija ir darbininkija // XX amžius. - 1940. - Bal. 6. - Nr. 77. - P. 14.</ref>. | 1930 m. paskutiniaisias A. Vaičkaus vedėjavimo metais buvo 3454 vnt.knygų, skaitytojų registruota per pustrečio šimto. 1926 m. jie perskaitė 15,5 tūkst. egz. leidinių. Bibliotekos vedėjas Petras Vainoras domėjosi filatelija, jis sudarė knygų katalogą, susitemino literatūrą, padėjo pirmuosius bibliografinio darbo pagrindus. 1939 m. biblioteką aplankė 13716 žmonių. Išduota ledinių: moksleiviams - 5270, darbininkams - 3287, amatininkams - 1272, tarnautojams - 719, ūkininkams - 524, mokytojams - 460. Į namus knygas skaityti ėmė 6903 žmonės, iš jų 3131 vyras ir 3772 moterys; iš viso jie perskaitė 7062 vnt. knygų <ref>Knygų daugiau skaitė moksleivija ir darbininkija // XX amžius. - 1940. - Bal. 6. - Nr. 77. - P. 14.</ref>. | ||
Karo metais biblioteka buvo įsikūrusi netoli dabartinių prekybos namų „Durbė", tačiau 1944 m. per rusų lėktuvų borbordavimą Mažeikius, pastatas buvo sugriautas. 1945 m. įsikūrė toje pačioje gatvėje, pastate, kur dabar yra paštas. Bibliotekai buvo skirti trys kambariai, kuriuose įsikūrė skaitykla, skaitytojų aptarnavimo skyrius ir knygų fondai. Pirmą kartą atėjus į bibliotelą, reikėdavo palikti užstatą - dvi savo knygas, ir tik tada atėjusįjį registruodavo kaip skaitytoją. Knygos buvo sunumeruotos pagal spintoje laikomas jų katalogines korteles. Išsirinkus iš katalogo norimą knygą, reikėjo užrašyti jos numerį, ir bibliotekininkė Marija Tomkevičienė iš fondo atnešdavo knygą. Bibliotekos vedėja buvo Ieva Kripaitienė.<ref> Bernarda Plastinina. Visą gyvenimą paedagogas ir kraštotyrininkas praleido su knyga // Santarvė. - 2009. - Kovo 14. - P. 8, 10.<ref>. | |||
1974-01-01 bibliotekoje dirbo 7 darbuotojai, iš jų 4 su aukštuoju arba specialiuoju viduriniu išsilavinimu, buvo 43173 knygų, 4100 skaitytojų. 1974 m. Laisvės ir tuometinės Pergalės (dabar - Vasario 16-osios) gatvių kampe pastatytas trijų aukštų pastatas, kuriame įsikūrė rajoninė ir rajoninė vaikų bibliotekos. Naujose patalpose atidaryta skaitykla (113 kv.m.), du abonementai ir muzikinė skaitykla, knygrišykla, pasakų kambarys vaikams, metodinis skyrius ir kt. | 1974-01-01 bibliotekoje dirbo 7 darbuotojai, iš jų 4 su aukštuoju arba specialiuoju viduriniu išsilavinimu, buvo 43173 knygų, 4100 skaitytojų. 1974 m. Laisvės ir tuometinės Pergalės (dabar - Vasario 16-osios) gatvių kampe pastatytas trijų aukštų pastatas, kuriame įsikūrė rajoninė ir rajoninė vaikų bibliotekos. Naujose patalpose atidaryta skaitykla (113 kv.m.), du abonementai ir muzikinė skaitykla, knygrišykla, pasakų kambarys vaikams, metodinis skyrius ir kt. | ||
12:42, 10 liepos 2012 versija
|
Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia. |
BIBLIOTEKA, Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, yra Laisvės g.
Švietimo ministerijos nurodymu 1922 m. rugpjūčio mėn. Mažeikiuose įsteigtas centralinis knygynas, turėjęs atlikti viešosios bibliotekos funkcijas. Knygynui patalpas Stoties gatvėje nemokamai suteikė kooperacijos sąjunga. 1922 m. spalio 5 d. Lietuvos švietimo ministerijos įsakymu Nr.79, nuo 1922 m. spalio 1 d įsteigtas Valstybinio knygyno Mažeikių skyrius, o jo vedėju paskirtas Aleksandras Vaičkus (režisieriaus Juozo Vaičkaus brolis). Ši data laikoma Viešosios bibliotekos įkūrimo data. Tuo metu bibliotekoje buvo 361 knyga, iš jų 25 rusų ir lenkų kalbomis, 83 skaitytojai. Skaitytojai turėjo palikti 10 litų užstatą.
1923-01-01 biblioteka turėjo 193 knygas, prenumeravo 20-ties pavadinimo periodinių leidinių, buvo apie 80 skaitytojų. Lėšų knygoms pirkti skirdavusi Švietimo ministerija, tačiau jos buvusios nepaprastai menkos. Nesulaukdamas asignavimų iš ministerijos, bibliotekos vedėjas griebdavosi įvairių priemonių. Savo iniciatyva pirkti knygų jis kartkartėmis važiuodavo į Kauną. Be to, vedėjas dažnai rengdavo visuoemenei vakarus - spektaklius, o gautą pelną skirdavo knygoms įsigyti. Pirmaisiais metais buvo įsigytas ir daugiatomis Brokhauzo-Efrono enciklopedinis žodynas, kuris bibliotekoje išliko iki šiol. Paramą teikė ir knygų skaitytojai. 1923 m. jie bibliotekai paaukojo 11 vnt. vertingos literatūros.
1930 m. paskutiniaisias A. Vaičkaus vedėjavimo metais buvo 3454 vnt.knygų, skaitytojų registruota per pustrečio šimto. 1926 m. jie perskaitė 15,5 tūkst. egz. leidinių. Bibliotekos vedėjas Petras Vainoras domėjosi filatelija, jis sudarė knygų katalogą, susitemino literatūrą, padėjo pirmuosius bibliografinio darbo pagrindus. 1939 m. biblioteką aplankė 13716 žmonių. Išduota ledinių: moksleiviams - 5270, darbininkams - 3287, amatininkams - 1272, tarnautojams - 719, ūkininkams - 524, mokytojams - 460. Į namus knygas skaityti ėmė 6903 žmonės, iš jų 3131 vyras ir 3772 moterys; iš viso jie perskaitė 7062 vnt. knygų [1].
Karo metais biblioteka buvo įsikūrusi netoli dabartinių prekybos namų „Durbė", tačiau 1944 m. per rusų lėktuvų borbordavimą Mažeikius, pastatas buvo sugriautas. 1945 m. įsikūrė toje pačioje gatvėje, pastate, kur dabar yra paštas. Bibliotekai buvo skirti trys kambariai, kuriuose įsikūrė skaitykla, skaitytojų aptarnavimo skyrius ir knygų fondai. Pirmą kartą atėjus į bibliotelą, reikėdavo palikti užstatą - dvi savo knygas, ir tik tada atėjusįjį registruodavo kaip skaitytoją. Knygos buvo sunumeruotos pagal spintoje laikomas jų katalogines korteles. Išsirinkus iš katalogo norimą knygą, reikėjo užrašyti jos numerį, ir bibliotekininkė Marija Tomkevičienė iš fondo atnešdavo knygą. Bibliotekos vedėja buvo Ieva Kripaitienė.<ref> Bernarda Plastinina. Visą gyvenimą paedagogas ir kraštotyrininkas praleido su knyga // Santarvė. - 2009. - Kovo 14. - P. 8, 10.<ref>.
1974-01-01 bibliotekoje dirbo 7 darbuotojai, iš jų 4 su aukštuoju arba specialiuoju viduriniu išsilavinimu, buvo 43173 knygų, 4100 skaitytojų. 1974 m. Laisvės ir tuometinės Pergalės (dabar - Vasario 16-osios) gatvių kampe pastatytas trijų aukštų pastatas, kuriame įsikūrė rajoninė ir rajoninė vaikų bibliotekos. Naujose patalpose atidaryta skaitykla (113 kv.m.), du abonementai ir muzikinė skaitykla, knygrišykla, pasakų kambarys vaikams, metodinis skyrius ir kt.
Direktoriai
- Aleksandras Vaičkus (1922 - 1930-11-06)
- Petras Vainoras (1930 - 1940)
- A. Kulikauskas, O. Lukštaraupienė (1941 - 1944)
- Emilija Striaupytė (1944 - 1950)
- Ieva Kripaitienė (1950 - 1966)
- Vida Žilinskienė (1972 - 1979)
- Aldona Jonauskienė (nuo 1980 m.)
Literatūra
- Mažeikių centrinė biblioteka, 1922-1992: bukletas. - Mažeikiai: Mažeikių raj. CB, 1992. - 1 lap. sulankst. į 8 p.
Šaltiniai
- ↑ Knygų daugiau skaitė moksleivija ir darbininkija // XX amžius. - 1940. - Bal. 6. - Nr. 77. - P. 14.
- Jonauskienė A. Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos istorija. Kn.: Mažeikiai. Praeitis, dabartis ir perspektyvos. - 1997. P. 136 - 143.
Nuorodos
- Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, tinklalapis