Troškučiai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Pereiti į navigaciją Jump to search
Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.
Troškučiai
Kelias per Troškučių k. į Kurmaičių sodų bendrijas
Informacija
Seniūnija: Mažeikių apylinkės seniūnija
Gyventojai: 74 (2001 m.)
Troškučių k. kapinių kryžius, past. 1916 m.
Troškučių pradžios mokyklos pažymėjimas, 1926 m.

TROŠKUČIAI, kaimas Mažeikių apylinkės ir Reivyčių seniūnijose, abipus kelio į Skuodą. Pietiniu, pietvakariniu ir vakariniu pakraščiu teka Venta, šiaurėje ribojasi su Kurmaičių, rytuose - su Kalnėnų k.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. - 142 gyv., 1923 m. - 33 ūkiai, 205 gyv., 2001 m. - 74 gyv. (37 vyr., 37 mot.).

  • XIX a. gyveno draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas Jonas Radzys.

Istorinės žinios

Troškučių kaimas 1569 metais paminėtas Tirkšlių dvaro ir miestelio inventoriuje, kur nurodyti kaimo valakai ir valstiečių pavardės [1]. Vėliau kaimas minimas 1668 m. Tirkšlių bažnyčios santuokos metrikų 1660--1719 m. knygoje. 1721-08-07 Tirkšlių miestelio ir valsčiaus inventoriuje surašyti Troškučių kaimo valstiečiai, jų prievolės, žemės ribos[2]. Kaimas minimas ir 1738-06-17 Tirkšlių seniūnijos inventoriuje, kuriame nurodyta, kad yra 4 kiemai (dūmai) [3].

Kaime veikė pradinė mokykla, jos vedėja iki 1926-10-01 buvo Ona Čepauskyė [4], nuo 1926-10-01 Nastė Pročkytė, kuri 1927-10-01 išvyko dirbti į Barstyčius, nuo 1927-09-01 mokyklos vedėja paskirta Genovaitė Vėlavičiūtė.[5],[6]. po to iki 1930-01-01 - Juozas Levanas, nuo 1930-01-01 mokyklos vedėja buvo Olimpija Lankutytė[7].

Apie 2,6 km į vakarus nuo Kalnėnų gyvenvietės yra Troškučių kaimo kapinės, vad. Butos kapeliais. Kaime veikia valymo įrengimai.

Apie 1980 m dabartinių savininkų Žiurlių sodyboje pastatyta koplytėlė mirusių kaimo gyventojų atminimui. Darius Sabaliauskas ją perkėlė į kitą vietą, kur anksčiau stovėjo senoji troba. Koplytėlę 2009 m. rugpjūčio mėn. pašventino kun. Vytautas Dvaržeckis. Netoli nuo koplytėlės, pakalnėje, auga seni ąžuolai[8].

Etimologija

Žodžio „troškus" mažybinė daugiskaitinė forma.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Beinorienės beržynas - Troškučių k., apie 3 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių. Auga beveik vieni beržai. Plotas 2 ha. Seniau miškas priklausė Beinorienei.
  • Brastva - negili juosta Ventos upėje, Troškučių k., 4 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių.
  • Butos maudyklėlė - maudymosi vieta Troškučių k., 4 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių, prie Butos sodybos.
  • Gluodenai - Troškučių kaimo dalis, 2,5 km nuo Mažeikių. Buvo 5 kiemai. Ši teritorija smėlinga, augo viržiai, veisėsi gluodenai, todėl taip ir pavadinta.
  • Pabrastvys -pieva Troškučių k., 4 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių. Dydis 20 x 20 m.
  • Valto vingis - pieva Troškučių k., 4 km nuo Mažeikių. Plotas apie 2 ha. Seniau pieva

Kiti straipsniai

Šaltiniai

  1. Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 49.
  2. Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 159 - 160.
  3. Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3774, l. 816
  4. Švietimo darbas. - 1926. - Nr. 10. - P. 1213.
  5. Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 9. - P. 1000.
  6. Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 814.
  7. Švietimo darbas. - 1930. - Nr. 1. - P. 49-50.
  8. Gajutė Abelkienė. Prisiminė senuosius Troškučių kaimo gyventojus // Būdas žemaičių. - 2009. - Rugpjūčio 14. - Nr. 64. - P. 10.

Nuorodos