Mažeikių vykdomasis komitetas

MAŽEIKIŲ MIESTO VYKDOMASIS KOMITETAS įkurtas 1940 m. liepos mėn. Jo pirmuoju pirmininku buvo išrinktas J. Juodis, sekretore O. Petrušonienė. Miesto taryba pradėjo rūpintis dirbančiųjų reikalais. Bedarbiai buvo įdarbinti prie gatvių tvarkymo, kelių remonto bei naujų gatvių tiesimo. Dalis dirbo gynybos reikalms, ruošė statybines medžiagas, nes netoli buvo rusų karinė įgula ir aerodromas. Pradėta atlikti civilinės metrikacijos apeigas: registruoti santuokas, suteikti naujagimiams vardus ir kt. Prasidėjus II pasauliniam karui partinis ir tarybinis aktyvas iš miesto pasitraukė. J. Juodis vokiečių kareivių suimtas ir sušaudytas Jelgavoje. Didelė grupė partinių ir tarybinių darbuotojų pasitraukė į SSRS gilumą ir Raudonosios Armijos gretose kovėsi su vokiečių kariais. Tai Lietuvos komunistų partijos Mažeikių apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas P. Kičas, prokuroras P. Garbenis, milicijos viršininkas B. Balsys, atsakingi darbuotojai J. Krampys, Pr. Vaitiekaitis ir kt.

1941 m. vasarą buvo akurta miesto savivaldybė , kuri vokiečių komendanto priežiūroje tvarkė kai kuriuos gyventojų reikalus. 1944 m. lapkričio mėn. vėl atkurtas tarybinis miesto vykdomasis komitetas, kuris buvo dabartinėje Bažnyčios g. Nr. 1 (anksčiau gatvė vadinosi - M.Melnikaitės). Pokario metais pirmuoju pirmininku buvo A. Gricius, o sekretoriumi Vl. Chlopinas. Pirmieji miesto vykdomojo komiteto uždaviniai buvo atstatyti sugriautus namus ir išvalyti griuvėsius. Tuo metu miesto komunaliniam ūkiui vadovavo A. Lupeika. Ši įmonė išplatino kreipimąsi, kviesdama darbininkus miesto tvarkymo darbams. Atsiliepė 15 dailidžių, mūrininkų ir kitų specialybių darbininkų: A. Janužis, J. Truikys, J. Voras ir kt., čigonai gelbėjo transportu. Miesto vykdomasis komitetas, suremontavus daugiau namų, iš M. Melnikaitės gatvės periskėlė į dabartinę Vl. Burbos (anksčiau J. Janonio) gatvę kur buvo iki veiklos pabaigos. Vykdomajame komiteto įsteigti dirbančiųjų etatai: atsakingi už liaudies švietimą, sveikatos apsaugą, kultūrą, prekybą, buitinį aptarnavimą.

Po II pasaulinio karo miesto tarybai vadovavo akmeniškis Kazys Scerinas. Jo vadovaujamas miesto vykdomasis komitetas ėmėsi atstatyti sugriautą miestą, kūrė komunalinį ūkį ir buitinį gyventojų aptarnavimą. Socialistiniame lenktyniavime miesto taryba penkis kartus tapo nugalėtoja respublikoje.

Skyriai

Kultūros-švietimo (1950-06-20 - 1954-02-18, )

Mažeikių rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto Kultūros-švietimo darbo skyrius (1950-06-20--1954-02-18); Mažeikių rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto Kultūros skyrius (1954-02-19--1977-10-06); Mažeikių rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Kultūros skyrius (1977-10-07--1990-04-19).

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1950-06-20 įsaku „Dėl Lietuvos TSR administracinio ir teritorinio padalijimo“ panaikinus apskritis bei valsčius ir sudarius sritis bei rajonus, buvo įkurtas Mažeikių rajono darbo žmonių deputatų tarybos (darbo žmonių deputatų taryba toliau - DŽDT) vykdomasis komitetas bei Kultūros-švietimo darbo skyrius, kaip šiam komitetui pavaldus padalinys. Skyriui vadovavo Mažeikių rajono DŽDT vykdomojo komiteto skiriamas vedėjas. Mažeikių rajono DŽDT vykdomojo komiteto Kultūros-švietimo darbo skyriaus funkcijos - vadovauti rajono kultūros įstaigų veiklai, kontroliuoti skyriui pavaldžių įstaigų planų, programų vykdymą, prižiūrėti ūkinę finansinę veiklą.

1954-02-19 reorganizavus Mažeikių rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto Kultūros-švietimo darbo skyrių, įstaigos pavadinimas pasikeitė. Mažeikių rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto Kultūros skyriaus atliekamos funkcijos nepasikeitė.

Vadovaujantis TSRS 1977-10-07 įstatymo Nr. 6367-IX „Dėl TSRS konstitucijos (pagrindinio įstatymo) įsigaliojimo tvarkos“ 2 straipsnio nustatyta tvarka, vietinius valstybinės valdžios organus, išrinktus iki 1977 m., imta vadinti liaudies deputatų tarybomis, todėl įstaigos pavadinimas pasikeitė. Mažeikių rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Kultūros skyriaus atliekamos funkcijos nepasikeitė.

1990-04-19 Mažeikių rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto funkcijas perėmus Mažeikių rajono tarybai ir valdybai, Mažeikių rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Kultūros skyrius savo veiklą baigė.

Kronika

• 1950 m. miesto taryba (pirmininkas K. Scerinas, sekretorius A. Poškus) socialistiniame lenktyniavime užėmė antrąją vietą respublikoje.
• 1965 ir 1966 m. miesto taryba (pirmin. A. Gabalis, sekr. J. Vaitulionienė) socialistiniame lenktyniavime užėmė pirmąją vietą respublikoje.
• 1968 m. birželio 8 d. jubiliejinėje miesto tarybos sesijoje ir parke iškilmingai paminėtas Mažeikių miesto šimtmetis.
• 1972 m. miesto taryba (pirmin. A. Gabalis, sekr. C. Girdenienė) socialistiniame lenktyniavime užėmė pirmąją vietą respublikoje.
• 1977 m. miesto taryba (pirmin. A. Povilavičius, sekr. C. Girdenienė) socialistiniame lenktyniavime užėmė pirmąją vietą respublikoje.
• 1983 m. balandžio 27 d. paminėtas LTSR nusipelniusio mokytojo, Lenino ordininko Vytauto Krulicko 80-ies metų jubiliejus.
• 1983 m. rudenį mieste pastatytos monumentalios skulkptūros „Į žinių šalį", „Motinystė", „Daina", „Medis" ir kt. Pradėta statyti 6-oji vidurinė mokykla (dabar „Ventos" vidurinė mokykla).
• 1984 m. vasario 28 d. LKP CK pirmasis sekretorius P. Griškevičius padėjo simbolinį kertinį akmenį kultūros rūmų pamatams.

Vykdomojo komiteto pirmininkai

• J. Juodis, 1940-1941
• A. Gricius, 1944-1946
• Kazys Scerinas, 1946-1950
• Vladas Chlopinas, 1950-1951
• Jonas Labrencis, 1951-1955
• A. Žalimas, 1955-1957. Buvęs alaus daryklos direktorius.
• V. Valatkevičius, 1957-1959. Buvęs miesto septynmetės mokyklos direktorius.
• R. Virkutis, 1959-1965
• Algirdas Gabalis, 1965-1973
• Antanas Povilavičius, 1973-1978. Žurnalistas, atsiminimų knygos „Laukė tėviškės berželiai" autorius.
• Vaclovas Žutautas, 1978-1980. Buvęs kompresorių gamyklos komjaunimo organizacijos sekretorius, inžinierius.
• Romuladas Petryla, 1980- . Buvęs baldų fabriko direktorius, teisininkas.

Vykdomojo komiteto sekretoriai

• O. Petrušonienė, 1940-1941
• V. Chlopinas, 1944-1950
• A. Poškus 1950-1951
• A. Pračkauskaitė, 1951-1955
• P. Jazdauskas, 1955-1957
• D. Narutavičius, 1957-1959
• J. Vaitulionienė, 1959-1965
• C. Girdenienė, 1965-1982
• G. Kairienė, 1982-

Šaltiniai

• Poškus A. Mažeikiai - naftininkų miestas (Miesto ir jos tarybos istorija). Kraštotyrinis darbas. - Mažeikiai, 1984. - P. 35-55.