Upinis bebras

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Upinis bebras
Upinis bebras.jpg
Upinis bebras (Castor fiber)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Žinduoliai
Mammalia
Būrys Graužikai
Rodentia
Šeima Bebriniai
Castoridae
Gentis Bebrai
Castor
Rūšis Upinis bebras
Castor fiber
Linnaeus, 1758

UPINIS BEBRAS, bebras (Castor fiber) - bebrinių (Castoridae) šeimos stabiausias rajono graužikas.

Kūnas 66-92 cm, uodega - 22-34 cm ilgio. Svoris 20-30 kg. Kaklas beveik nežymus. Ausys mažos, paslėptos plaukų. Kojos penkiapirštės, priekinės mažesnės už užpakalines. Užpakalinių kojų pirštai sujungti plaukiojamąja plėve. Ant priekinių kojų pirštų yra tik plėvės užmuomzga. Nagai stambūs, plokšti. Užpakalinių kojų II piršto nagas skeltas, panašus į žnyples. Uodegos pamatas apvalus, o toliau ji suplota iš viršaus į apačią ir apaugusi žvynais bei retais plaukais. Kūno plaukų danga susideda iš kietokių akuotplaukių ir švelnių, minkštų vilnaplaukių. Kailis tankus, žvilgantis, šviesesnės ar tamsesnės rudos spalvos. Kūno apačia pilkšvo atspalvio. Turi 20 dantų. Skruostiniai dantys be šaknų, nuolatos auga, jų kramtomasis paviršius raukšlėtas.

Gyvena įvairiuose vandens telkiniuose: upėse, upeliuose, melioracijos kanaluose, ežeruose, tvenkiniuose, pelkutėse. Ten, kur statūs vandens telkinių krantai, rausia urvus. Norėdami pakelti vandens lygį mažuose upeliuose ir melioracijos kanaluose stato užtvankas. Ten, kur vandens telkinių krantai žemi, stato trobeles. Aktyvūs naktį. Vasarą pagrindinis bebrų maistas - žoliniai augalai, kitais metų laikais - medžių ir krūmų žievė. Žiemai ruošia maisto atsargas: drebulių, karklų, beržų šakeles. Nugraužia ir storus medžius, kurių žieve maitinasi, o storas šakas naudoja užtvankų ir trobesių statybai. Gegužės - birželio mėnesiais patelės atveda 1-5 jauniklius. Lytiškai subręsta trečiais gyvenimo metais.

Paplitimas Mažeikių rajone ir gausumas

Bebrai plačiai paplitę visoje rajono teritorijoje. 2000 m. rajone buvo 129 bebravietės.

Šaltiniai

  • Mažeikių krašto gamta. Sud. V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 69. ISBN 9986-767-02-1.
  • Mažeikių rajono gyvūnijos atlasas. - Marijampole, 2001. - 152 p. - P. 129. ISBN 9986-875-48-x.

Bebro nugraužtas medis
Bebrų užtvenktas upelis Maigų k.