Sugaudžiai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Sugaudžiai
Sugaudziai.MKE.2006-05-17.jpg
Sugaudžių dvarvietė, 2006 m. Matosi buv. malūno užtvanka
Informacija
Seniūnija: Židikų seniūnija
Gyventojai: 31 (2001 m.)

SUGAUDŽIAI, kaimas Židikų seniūnijoje, 2 km į rytus nuo Židikų, prie Mažeikių-Židikų kelio. 1902 m. apgyvendintų teritorijų sąraše nurodomas ir Marinavos kaimo pavadinimu.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1866 m. kaime buvo 63, vienkiemiuose - 73, 1902 m. - kaime 41, palivarke - 11, dvare - 16 gyv., 1923 m. - kaime 10 ūkių ir 62 gyv., dvare - 1 ūkis ir 29 gyv., 1959 m. - 51, 1970 m. - 58, 1979 m. - 42, 1987 m. - 33, 2001 m. - 31 gyv. (16 vyr., 15 mot.), 2013 m. - 25 gyv. [1]. 1764 m. gyveno 12 žydų[2].

Sugaudžių k. apie 1881 m. gimė knygnešė Domicelė Bertulienė.

Istorinės žinios

Kaimas minimas 1583 m. 1764 m. žydų registre nurodoma, kad Sugaudžių kaime yra 12 žydų[3].

Pokario metais jaunimas trinkdavosi į vakarus Gaudiešiaus daržinėje, dvaro salėje - čia vykdavo ir įvairūs vaidinimai, kuriuose pasirodydavo patys sugaudiškiai ir aplinkinių kaimų gyventojai.

Apie 1,6 km į rytus nuo Židikų yra neveikiančios Sugaudžių (Obeliškių) kapinaitės, vadinamos Švedpiliu, kurios anksčiau buvo saugomos kaip archeologijos paminklas (AV - 680). Tai maža kalvelė, apaugusi pavieniais medžiais. Aplinkui ariama žemė. Buvo medinis kryžius ir vieno medinio kryžiaus liekanos, medinė koplytėlė su Marijos skulptūra. Plotas 0,09 ha, perimetras 122 m.

Dvaras

Buv. dvaro fragmentas

Sugaudžių dvaras priklausė Sugaudžiui. Jo sesuo ištekėjo už lenko inžinieriaus Vladislovo Sadovskio (Sadausko), kuriam ir atiteko dvaras. 1940 m. Sugaudis ištremtas (likimas tremtyje nežinomas).

V. Sadovskio žmona buvo dantistė, dirbo Židikuose (kur dabar Šatrijos Raganos namas). Prieš praeinant rusams ji parsikraustė gyventi į dvarą, čia įsiruošė ir darbo vietą. Mergėmis tarnavo Jarutaitė, Brižinskaitė Julė, bandžiai (gyvulių prižiūrėtojai) Zosė Jarutytė ir Miknys Rapolas, ūvedis buvo Leonas Stankus, vėliau Leonas Nicys.

Per karą dvare buvo įrengta ligoninė, išardyta daržinė ir jos vietoj įrengtas aerodromas. Į dvarvietę vedanti liepų alėja (Liepkelis) buvo paversta rusų kariuomenės lėktuvų kilimo ir tupimo vieta. Dvarvietė apsodinta medžiais, buvo įrengtos gėlynų klombos.

Užrašas ant buv. malūno užtvankos

Buvo malūnas, kumetynas, klėtis, iki šiol išlikusi kalvė, Obeliškių tvenkinys. Dvaro plotas 80 ha, siekė Židikų ir Ritinės dvarų žemes. Po karo dvaro pastatuose apsigyveno naujakuriai: Joškas, Drąsučiai, Liutvinas, Niciai. Sugaudžių dvare po karo 1945 m. rudenį ten buvo įsteigta progimnazija, o 1949 m. ji pervadinta į septynmetę mokyklą, kuri veikė iki 1950 metų pavasario (dirbo mokytoja Ieva Olberkienė, biologiją V ir VIII kl. dėstė ir chorui vadovavo Jonas Lenkevičius)[4], [5].

1994 m. dvaras sudegė[6][7].

Etimologija

Asmenvardžio Sugaudis daugiskaitinė forma.

Šaltiniai

  1. Vytautas Malūkas. Sugaudiškiams Obeliškių kaimo pavadinimas svetimas // santarvė. - 2013. - Spal. 24. - Nr. 120. - P. 7-8.
  2. Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 29. 1765-01-14 žydų registras.
  3. Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA, b. 3725, l. 29.
  4. P. Budrio asm. pranešimas, 2011 m.
  5. A. Poškus (sud.) Pedagogai - mūsų švyturiai (Kraštotyrinė medžiaga apie mokytojus). - Mažeikiai, 1997
  6. Zofijos Skeivaitės-Mikuževičienės, g. 1920 m. Latvijoje (nuo 1923 m. gyvena Sugaudžių k.) pasakojimas. Užrašė Vanda Petrauskienė, 1997 m.
  7. Elzbietos Visgaudytės-Miknienės, g. 1919-05-24 Šilių k. pasakojimas. Užrašė Daiva Gontaitė, 1998 m.

  • Sugaudžių k. planas, 1907 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 2833.