Pranas Viliūnas

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search

VILIŪNAS PRANAS (g. 1882-04-17 - m. 1937), kunigas, revoliucinio judėjimo Lietuvoje dalyvis, publicistas, literatūros kritikas, pedagogas.

Ankstyvoje vaikystėje išmoko skaityti ir rašyti. Mokydamasis Jelgavos (tuo metu — Mintaujos) gimnazijoje, Kauno kunigų seminarijoje, vėliau kunigaudamas Salantuose, iš knygnešių buvo įsigijęs daug lietuviškų knygų. Būdamas pažangių demokratinių įsitikinimų, P. Viliūnas Salantuose varguomenės tarpe buvo išvystęs plačią veiklą propaguodamas pažangias socialdemokratų idėjas, ugdydamas revoliucinius darbininkų ir valstiečių įsitikinimus. 1905 metais P. Viliūnas Salantuose dalyvavo revoliuciniuose įvykiuose, ragino valstiečius į kovą prieš caro valdžią, agitavo už dvarų žemės padalinimą.

Nuo 1906 m. vikaras Viekšniuose. Užmezgė ryšius su miestelio ir kaimo varguomene. Savo pamoksluose paliesdavo svarbiausias visuomeninio gyvenimo problemas, gvildeno to gyvenimo negeroves, kritikavo sukčius, intrigantus, nesąžiningus žmones. Pamoksluose pasakojo parapijiečiams apie tai, kas vyksta Rusijos miestuose ir kaimuose, su pasididžiavimu pritarė darbo žmonių revoliucinei veiklai. Visas jėgas Viekšniuose skyrė revoliucinių idėjų propagavimui, kultūros ir švietimo interesams.

Viekšniuose jis įsteigė Vilniaus „Aušros" skyrių su knyginėliu. Vienas miestelio gyventojas savo name paskyrė bibliotekai kambarį. Buvo įrengtos lentynos ir sudarytas knygų katalogas. Vakarais į biblioteką gausiai susirinkdavo žmonių. Čia jis organizavo beraščių mokymą. Prie stalo susodinęs būrelį jaunuolių, vikaras mokė juos lietuviško rašto. Didelį dėmesį jis skyrė rusų kalbos mokymui, aiškindamas, kad rusų kalba atveria duris į platų pasaulį. Mokymo procese stengėsi skiepyti revoliucines idėjas, ugdyti patriotinius jausmus carizmo engiamai darbo liaudžiai. Viekšniuose „Aušros” skyrius organizavo visuomenės poilsio vakarus, paskaitas, kurios nieko bendro neturėjo su religija. „Aušros” skyriaus veikla nepatiko klebonui Juozapui Zaleskiui. Jis kreipėsi į Kauno vicegubernatorių Griazevą motyvuodamas, kad P. Viliūnas į skyrių priėmė nariais laisvamanius ir cicilikus, kurie savo veikla kompromituoja bažnyčią. Kauno vicegubernatorius su Vilniaus gubernatoriaus žinia uždarė „Aušros” skyrių Viekšniuose. Viekšniuose vikaru išbuvo pustrečių metų. Iš čia iškeltas į Žemaičių kalvarijos parapiją.

Vėliau P. Viliūnas susidėjo su socialdemokratais, po to - su komunistais, pateko į Seimą. Kelerius metus kalėjo Kaune, Minske buvo „Raudonojo Artojaus" redaktorius. Parašė „Kunigo išpažintis".

P. Viliūnas 1920 metais nutraukė ryšius su kunigyste.

Šaltiniai

  • Lauraitis Vincas. Ištikimas liaudžiai: 100-ąsias Prano Viliūno gimimo metines pažymint // Vienybė. — 1982. — Bal. 17, 20.