Nausodė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Nausodė
Nausode. MKE.2006-09-02.jpg
Vėjo jėgainė Nausodės kaime
Informacija
Seniūnija: Sedos seniūnija
Plotas: 10,4 ha
Gyventojai: 50 (2001 m.)
Senasis Sedos-Mažeikių vieškelis Nausodės k.
Kryžius prie senojo Sedos-Mažeikių vieškelio Nausodės k.

NAUSODĖ, Nausėdė, kaimas Sedos seniūnijoje, 2,5 km į rytus nuo Sedos, abipus Sedos-Žemalės vieškelio. Vakariniu pakraščiu eina Sedos-Židikų, pietrytiniu - Mažeikių-Sedos plentas. Šiauriniu savo pakraščiu Nausodė šliejasi į Sedos girią - didžiausią Mažeikių rajone miškų masyvą, užimantį 2744 ha. Dvi kaimo sodybos yra pačioje girios gilumoje. Yra stambus Stanislovo Kupliausko ūkis (50 ha, verčiasi augalininkyste).

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. - 87 gyv., 1923 m. - 20 ūkių, 123 gyv., 1958-1960 m. - 27 šeimos, 2001 m. - 50 gyv. (21 vyr., 29 mot.).

Nausodės kaime gyveno mokytoja Joana Juzumaitė-Šakienė (1905-1986), eigulys Julijonas Šakys (1902-1945). Iki melioracijos (1976 m.) kaime buvo Kazlausko, Petrausko, Gramausko, brolių Jasų, Petrausko, Arlausko (apie 1937-1940 m. pažangiai ūkininkavęs tėvas vienas iš pirmųjų bulves sodino į duobutes), Šoblinsko, Bernoto, Šakio, Ruikio, Daigino, Lukošiaus, Mažrimo, Jonaičio ūkiai. Kaime gyveno audėjos Domicėlė ir Marijona Petrauskaitės

Istorinės žinios

Kaimas susiformavo išdalijus Sapiegos dvaro žemes. Dvaro centras buvo Žydvario kaimo vietoje. Šios žemės dar atiteko Padvarninkų, Kulšėnų, Rimolių kaimo naujakuriams. Ūkinėse knygose pažymėta, kad namai Nausodėje statyti 1913-1959 metais. Daugiausia namų statyta 1913-1925 metais. Navickų name yra buvusi parduotuvė. Tarybiniais metais šiose apylinkėse yra buvęs Užpilių, vėliau „Jaunosios gvardijos", o paskui Salomėjos Nėries kolūkis. Kaime yra buvusi ir plytinė, kurią iki 1953 metų turėjo Lukošius. Kaimas turėjo savo klumpdirbį Juozą Danilevičių, siuvėją Juzefą Danilevičienę, batsiuvį Vaclovą Petrauską, skardininką Zeniauskį, muzikantą, grojantį akordeonu Albiną Virkšą.

1945 m. iš Nausodės kaimo į lagerį pateko Julijonas Šakys (tais pačiais metais ten mirė), Lukošius, Vaclovas Prielgauskas (jis buvo partizanų būrio vadas, ištremtas į Suomijos Kareliją, prie Belomor kanalo. Ten išbuvęs pustrečių metų, perkeltas į Estiją. Iš čia pabėgo ir1947 m. grįžo į namus, bet 6,5 metų slapstėsi). Į Sibirą ištremti buvo Aselskiai, Petrauskai, Vaseriai, Budriai.

Nausodės k. yra kapeliai, žmonių vadinami markapiais.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

Nausodės kaimo vietovardžiai užrašyti apie 1973 m.

  • Aklaežeriai - pievos Nausodės kaime, į rytus nuo Sedos ežero. Seniau čia buvęs ežero dugnas, todėl pievos drėgnos, toliau nuo ežero šienaujamos. Plotas apie 1,5 ha.
  • Bobutės akys - liūnas, esantis už Aklaežerių. Tai kemsynais apaugusios, rudo vandens akys. Kažkada čia nuskendusi bobutė, todėl taip ir pavadinta.
  • Išlaužos - pelkėta, mažais krūmokšniais apaugusi pieva.
  • Maliavuotmiškis - miškelis.
  • Ponkapis - kalnelis kaimo rytinėje dalyje, netoli ežero. Dydis apie 0,03 ha.
  • Rūdė - Rudavičiaus ūkis.
  • Sedula - žr. Sedos ežeras.

Literatūra

  • Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 76 - 80. ISBN 9955-9934-0-5.
  • Malūkas Vytautas. Po ūžančiomis vėjo jėgainėmis gyvena trys nausodiškių kartos // Santarvė. - 2009. - Kovo 7. - Nr. 27. - P. 9-10.

Šaltiniai

  • Nausodės k. planas 1869 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 1295, ap. 1, b. 1432. - 1 lap.
  • Nausodė - kaimas Sedos girios pašonėje // Santarvė. - 2012. - Rugs. 8. - Nr. 103. - P. 4; Rugs. 15. - Nr. 106. - P. 4.