Naminė pelėda

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Naminė pelėda
Nuotraukos laikinai nėra
Naminė pelėda (Strix aluco)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Pelėdiniai paukščiai
Strigiformes
Šeima Tikrosios pelėdos
Strigidae
Gentis Pelėdos
Strix
Rūšis Naminė pelėda
Strix aluco

NAMINĖ PELĖDA (Strix aluco), tikrųjų pelėdų šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, sėsli rūšis.

Biologija

Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Peri uoksuose, drevėse, inkiluose, pastatų nišose. Vasario – balandžio mėn. patelė į lizdo duobutę, beveik be jokio patiesalo, padeda 2 – 6 baltus, grūdėtu lukštu kiaušinius. Kiaušinius deda kas antrą dieną. Perėjimo trukmė 29 – 34 dienos. Jaunikliai gūžtą palieka būdami apie 32 dienų amžiaus. Netrikdomos naminės pelėdos toje pačioje vietoje gali perėti daugelį metų iš eilės.

Minta smulkiais žinduoliais (dažniausiai – peliniais graužikais), kurmiais, voverėmis, kiškiais, paukščiais, varlėmis, stambiais vabzdžiais (karkvabaliais).

Biotopas

Apsigyvena įvairiuose pastatuose, parkuose, kapinėse, miesto želdiniuose, kur tik yra didesnių drevėtų medžių. Miškuose aptinkama netoli kirtaviečių, aikščių, pamiškėse.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 1500 - 4000 perinčių porų. Mažeikių rajone dažna, negausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri apie 100 porų.

Radimvietės

Gyvena visuose didesniuose rajono miškuose, parkuose, drevėtais medžiais apaugusiose vandens telkinių pakrantėse, Mažeikių mieste, daugelyje miestelių, kaimų.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.