Mažeikių fotografai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search

MAŽEIKIŲ FOTOGRAFAI. Mažeikių rajone pirmieji fotografai atsirado XIX a. pabaigoje. Mažeikiuose apie 1900 m. pradėjo fotografuoti Jonas Motuzas (1863–1929), prieš tai nuo 1890 metų dirbęs Viekšniuose. Penkerius metus tarnaudamas caro kariuomenėje buvo pramokęs fotografuoti, tad nusipirkęs aparatą pradėjo verstis fotografo amatu. Fotografavimas buvo vienas iš daugelio jo užsiėmimų. Mažeikių muziejaus ekspozicijoje ir fonduose yra keliolika 1903–1920 m. J. Motuzo darytų nuotraukų. Tai miesto vaizdai, žymesni anų laikų miesto gyventojai. Tuo metu jis Mažeikiuose buvo vienintelis žmogus, turėjęs fotoaparatą. Juo J. Motuzas pelnė sau ir duoną, ir gerą vardą. Jo darytos fotografijos turi nemažą pažintinę vertę, įdomios praeities kultūros tyrinėtojams. Mažeikiuose iki pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo J. Motuzas, jo sūnus Bonaventūras ir duktė Teofilė buvo bene vieninteliai profesionalūs fotografai.

1919 m. Mažeikiuose fotoateljė atidarė Hirša Gurvičius (dirbo fotografu 1920–1935 m), apie 1925 m. fotografavo T. Jasiulis, Pranas Vaišnoras, o maždaug nuo 1930 m. pradėjo dirbti Kostas Bužokas, apie 1935 m. – V. Romanovas, V. Tomanovas (turėjo fotoateljė Nepriklausomybės g. 13).

1941 metais, kai užėjo vokiečiai, Kosto Bužoko į frontą nepaėmė. Jam buvo duotas nurodymas, kad laikinai iki 1945 metų gali užsiimti fotografo amatu. O po to jis turėsiąs įsigyti fotografijos meistro kategoriją. Karui pasibaigus, kai fotoateljė tapo valdiška įstaiga, ji pakeitė ne vienas patalpas. Iš pradžių buvo geležinkelio stotyje, po to Mažeikių viešbutyje, kur dabar stovi „Sodra", dar vėliau persikėlė į antrą gatvės pusę, kur šiandien yra gedulo namai, ir pagaliau įsikūrė Laižuvos gatvėje (čia buvo iki 1953 m.). Iš Laižuvos gatvės K. Bužokui su savo fotografijomis teko kraustytis į Laisvės gatvės pastatą Nr. 30, iš ten kur dabar yra „Radijo aidas". Paskutinė fotoateljė vieta - buvusiame buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate Respublikos gatvėje [1].

Dar Jonas Strazdauskas, Sigitas Varnas, Algimantas Tirlikas ir kt.

Mažeikių rajono fotografai

Laižuvoje dirbo A. Indriulis (turėjo trijų eilučių, ovalo formos rėminančia linija apibrėžtą spaudą, kurio viršuje užrašyta „Fotografija“, centre – fotografo pavardė „A. INDRIULIO“, apačioje – „Laižuva. Dar. Girėno g. 1”; kito dviejų eilučių, be rėmelio spaudo viršuje užrašas „KELIAUJANČIOJI FOTO-STUDIJA“, apačioje – „K. INDRULIO LAIŽUVA“); Sedoje – apie 1924 m. M. Ordangas (Urdang); L. Mikalauskas (naudojo dviejų eilučių, neapibrėžtą spaudą, kurio pirmoje eilutėje užrašyta fotografo pavardė „Foto L. Mikalauskas“, o antroje – „Seda“), apie 1919–1925 m. – S. Petrauskas (naudojo trijų eiliučių, ovalo formos rėminančia linija apibrėžtą spaudą: viršuje smulkiu šriftu užrašyta „Fotografas S. Petrauskas“, centre retintu šriftu didžiosiomis raidėmis – „SEDA“, apačioje – „Mažeikių apskrities“), Židikuose – S. Grušas.

Šaltiniai

  1. Bernarda Platinina. Mažeikių Didžioji gatvė atitiko savo pavadinimą // Santarvė. - 2009. - Rugjūčio 22. - Nr. 93. - P. 4, 10.