Kulijos malūnas

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Kulijos malūnas, 2007 m.
Kelias Mažaičių k. į Kulijos malūną. Apačioje kelias užartas. Tolumoje, kairėje pusėje, P. Pocevičiaus galvijų ferma

KULIJOS MALŪNAS, Mažaičių malūnas, Vadagių malūnas, išlikęs Vadagių k., prie Varduvos upės.

Pranas Jasmontas (g. 1893 m. Kražiškių k.) turėjo dampį, su kuriuo kuldamas keliavo iš kiemo į kiemą, kol užsidirbo pinigų ir nusipirko Vadagiuose stovėjusį seną malūną bei 2,7 ha žemės. Suremontavęs malūną jame malė beveik ištisą parą. Be vienerių girnų malūne dar buvo įrengtas piklius kruoparnė, o lauke skiedrų drožimo mašina. Pastatytas dinamas gamino elektrą, kurią tiekdavo ne tik aplinkiniams kaimynams, bet ir Renavo bažnyčiai, iš kurios pinigų neimdavo. Vėliau malūnininkas vedė antroje pusėje Varduvos esančio Mažaičių kaimo ūkininkaitę Marcijoną Miknytę ir susilaukė dukters ir sūnaus. Sūnui suteiktas tėvo vardas. Malūnininko žmonos brolis taip pat nuolat dirbo malūne. 1949 m. malūnas nusavintas. Šeima, nenorėdama patekti į Sibirą, paliko ir šalia malūno buvusį namelį bei tvartą su daržine ir pesikėlė gyventi į Mažeikius. Po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo malūnas atiteko Stasei Erlickienei, Prano Jasmonto dukrai[1].

Tarpukaryje buvo malama, pikliavojama. Čia atvykdavo žmonės maltis net iš Ylakių, todėl susidarydavo nemažos eilės, reikėdavo išlaukti po dvi paras. Per brastą, vad. Kulijos brasta, buvo galima susisiekti su Žemale, į kurią vedė neblogas kelias, kuris dabar nuo ūkininko Pauliaus Pocevičiaus galvijų fermos iki malūno užartas.

Dabar čia įrengta Vadagių hidroelektrinė.

Šaltiniai

  1. Šverebas P. Kulijos malūnas // Būdas žemaičių. - 1999. - Balandžio 23. - Nr. 30. - P. 5.