Žemalė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
 Crystal SuSEconf.png  Straipsnis šiuo metu rašomas.
Žemalė
Zemale.MKE.2007-08-10.jpg
Žemalės centrinė gatvė
Informacija
Seniūnija: Šerkšnėnų seniūnija
Koordinatės: 56° 16' 0 š.pl. 22° 10' 0 r.il.
Altitudė: 94 m
Gyventojai: 586 (2001 m.)
Žemalė
Zemale1.MKE.2010-08-05.JPG
Zemale.MKE.2010-08-05.jpg
Stogastulpis Žemalės 450 metų jubiliejui

ŽEMALĖ, kaimas Šerkšnėnų seniūnijoje, 13 km į pietvakarius nuo Mažeikių. Per Žemalę teka Žemalupis (Vaidoto deš. intakas), ant jo yra du tvenkiniai. Yra kultūros namai, biblioteka, medicinos punktas, pagrindinė mokykla, paštas, bažnyčia, veikia bendruomenė.

Gatvės

Žemalėje yra šios gatvės: D. Poškos (1,000 km), Beržų (0,400 km), Kapų (0,100 km), Laukų (0,300 km), Liepų (0,300 km), Miško (0,500 km), Mokyklos (0,800 km), Parko (0,900 km), Ramioji (0,400 km), Senkelio (0,400 km), Smėlio (0,300 km). Dalis gatvių asfaltuota. Bendras jų ilgis - 5,40 km.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1595 m. Žemalės kaime - 72 šeimos, 1633 m. - 56 šeimos, 1847 m. miestelyje ir kaime - 32 kiemai, 515 gyv., 1868 m. miestelyje - 106, kaime - 208 gyv., 1902 m. dvare 75, kaime - 329 gyv., 1909 m.- 1909 m.- 362 gyv. [1], 1923 m. dvare - 5 ūkiai, 66 gyv., kaime - 63 ūkiai, 335 gyv., miestelyje - 45 ūkiai, 192 gyv., 1959 m. - 596, 1970 m. - 626, 1979 m. - 591, 1989 m. - 594, 2001 m. - 586 gyv. (281 vyr., 305 mot.). 1764 m. gyveno 4 žydai[2].

1876 m. Žemalės kaime surašytos 26 sodybos, kurių savininkai buvo: Pranas Statkus, Petras Kryževičius, Juozas Gulbinas, Jonas Stonkus, Juozas Uščinas, Juozas Auksakis, Jonas Žilinskis, Feliksas Gerulskis, Antanas Olšauskis, Ignatijus Druskinis, Viktoras Raštikis, Fortunatas Žvirzdinas, Juozas Kimtys, Stanislovas Uščinas, Tamošius Mockus, Juozas Kimtys, Petras Strikis, Antanas Kimtys, Petras Klemenis, Juozas Jasmontas, Juozas Undžys, Feliksas Klemenis, Antanas Undžys, Motiejus Kasperavičius, Pranas Buožis, Juozapas Pacevičius, Kazimieras Vaidila, Jonas Mitkus ir Jonas Paulauskas. Žemalės miestelyje buvo 28 sodybos, kurių savininkais surašyti šie gyventojai: Mykolas Šveris, Pranas Stanys, Pranas Vitas, Adomas Stanys, Antanas Batavičius, Domininkas Senkevičius, Adomas Radvilavičius, Stanislovas Kukšta, Domininkas Krasauskas, Juozas Saltonas, Juozas Krasauskis, Katerina Jastremskaitė, Antanas Undžys, Marcijona Rutkauskienė, Elena Rutkauskienė, Petras Rimkus, Kazimieras Radvilavičius, Domininkas Steponavičius, Juozas Jarutis, Petras Ulskis, Feliksas Ulskis, Kazimieras Tereba, Benediktas Stancevičius, Ignatijus Jokubauskis, Barbora Juodytė, Jonas Auksakis, Pranas Rimkus, Fabijonas Domantavičius ir Antanas Daukantas[3].

  • 1933-12-03 gimė statybininkas, prozininkas Stanislovas Eglinskas.
  • 1934-03-24 gimė dirigentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pučiamųjų instrumentų katedros docentas Ramutis Balčiūnas.
  • 1945-11-15 gimė žurnalistas, Akmenės raj. „Vienybės" laikraščio redaktorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Leopoldas Rozga.

Istorinės žinios

Istoriniuose šaltiniuose Žemalė dažnai maišoma su Žemalėnais, esančiais 9 km į pietus nuo Tryškių. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Žemalė priklausė Telšių valsčiui. Žemalės kaimas pirmą kartą paminėtas 1554 m. Tada kaimui atmatuoti 57 valakai žemės, iš kurių 40 buvo paskirta valstiečiams[4]. LDK valdovas Žygimantas Augustas 1568 m. Žemalės kaimą padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Jeronimui Chodkevičiui[5]. Po jo mirties 1579 m. Žemalę paveldėjo sūnus Jonas Karolis Chodkevičius. Šis 1595 m. už paskolintus pinigus Žemalę įkeitę Palangos ir Gargždų seniūnei Elenai Vainienei, todėl buvo surašytas šio kaimo inventorius. Inventoriuje nurodyta, kad Žemalėje veikė dvi karčemos, gyveno siuvėjas, kalvis, valstiečiai už kiekvieną valaką privalėjo mokėti po tris grašių kapas, duoti pyliavą[6]. Vėliau Žemalė atiteko Sapiegoms.

LDK maršalka Jonas Stanislovas Sapiega pagal 1633 m. birželio 22 d. aktą Žemalės kaimą pardavė bajorui Vilhelmui Berberijui, kuris čia pastatydino dvarą (plačiau žr. Žemalės dvaras).

1911 m. pr. miestelyje veikė dvi aludės ir daug slaptų smūklių. Tuo metu visoje parapijoje gyveno apie 2 tūkst. gyventojų. Laikraščių užsakoma nedaug: „Šaltinėlio" - 10, „Lietuvos ūkininko" - 3, „Vilties" - 2 egz. ir keletą egzempliorių „Vienybės" [7]. 1914 m. veikė valdinė pradžios mokykla, buvo apie 30 žydų trobesių[8].

Buv. kolūkio centrinė gyvenvietė. 2015-08-16 Žemalės parke atidaryta nauja estrada. Simbolinę atidarymo juostelę perkirpo Šerkšnėnų seniūnijos seniūnas Alfonsas Šakauskas ir Žemalės bendruomenės pirminikas Paulius Pocevičius. Naująją sceną pašventino Žemalės klebonas kun. Arūnas Bladžius.

1968 metais Stasys Klemenis dvaro žemėje, tvenkinio krante, išartos dirvos paviršiuje rado apie 60 monetų, literatūroje vadinamu Žemalės lobiu. Jonas Klemenis iš Kauno perdavė istorijos muziejui 35 monetas. Visos šios monetos buvo pavogtos. Dabar tvenkinio nėra – jį užvertė šalimais buvusiomis žemėmis. Lobyje: Ispanijos Nyderlandai: Alberto ir Elžbietos ½ patagono (b.d.), Pilypo IV patagonas (1622), Karolio II patagonas (1677); Lenkijos: Jono Kazimiero ortai (1663, 1668), auksinai (1663 - 4 vnt.), 1664 (3 vnt.), 1665(5 vnt.), 1666 (2 vnt.) – iš viso 14 vnt., Jono III Sobieskio ortas (1677 m.); Prūsijos: Frydricho Vilhelmo ortai 1675, 1684 m. (2 vnt.), 1685 (4 vnt.) - iš viso 7 vnt., Frydricho III ortai 1698 (3 vnt.) ir 1699 (5 vnt.) - iš viso 8 vnt.[9].

Žydų bendruomenė

1765 m. Žemalėje gyveno 4 žydai, o 1784 - 4 žydų šeimos (iš viso 12 asmenų)[10]. XIX a. pr. Žemalėje jau buvo sinagoga, kurią pastatė Vladimiras Gadonas. Apie 1868 m. Žemalėje buvo 55 žydai. Kadangi žydų bendruomenė buvo nedidelė, tai ji savo šventyklos remontu nesirūpino, todėl 1886 m. pradžioje sinagoga buvo uždaryta[11].

Etimologija

Upelio Žemalupis hidronimas.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

Kryžius (vad. Baltasis kryžius), saugantis Žemalės kaimą nuo šiltinės, past. 1917 m.; J.Klemenienė jį išrašė raidėm, kurių reikšmė neaiški. Sunykus kryžiui, 1988 m. toje pačioje vietoje Vaclovas Žulpa-Juozapavičius pastatė naują.

Žemalės k. vietovardžiai užrašyti 1972 m. (čia pateikiama tų metų būklė):

  • Alekniškė - gyvenama teritorija Žemalės kaimo pietryčiuose. Plotas apie 1 ha. Apaugusi medžiais, yra tvenkinys. Pavadinta pagal čia gyvenusio savininko Aleknavičiaus pavardę.
  • Aukšelis - išretėjęs miškas Žemalės kaimo šiaurės rytinėje dalyje. Plotas 6 ha. Auga spygliuočiai medžiai, daug nendrių.
  • Bobelės dvaras - buvęs dvaras Žemalės kaime, pietinėje dalyje. Gyveno dvarininkas Bobelė. Plotas 1 ha. Dabar griuvėsiai, yra didelis sodas, parkas.
  • Boguslauskinė - buvęs ūkis Žemalės k. pietuose. Plotas 2 ha. Vietovė pelkėta, yra šaltinis, sodas, likę griuvėsiai. Pavadinta nuo čia gyvenusio Boguslausko.
  • Degsnė, Deksnės - labai pelkėta vietovė kaimo pietuose. Plotas apie 10 ha. Apaugusi žolėmis.
  • Joksiškė - gyvenama vietovė į šiaurės rytus nuo bažnytkaimio. Auga medžiai, vaismedžiai. Plotas 0,15 ha. Pasakojama, kad iš Degsnės liūno pakildavo žiburėliai ir per ganyklas slinkdavo į vakarus. Nuo jų ne vienam buvo tekę bėgti.
  • Liubiniškė - gyvenvietė Žemalės kaimo pietuose, Žemalės miške. Plotas apie 30 ha. Vietovėje yra pievos, pelkės, durpynas. Čia yra gyvenęs Liubinas.
  • Pašakis - vietovė prie Žemalupio, į pietus nuo bažnytkaimio. Apaugusi medžiais, krūmais, teka upelis. Plotas 3 ha.
  • Pociškė - buvęs ūkis Žemalės kaimo vakarinėje dalyje. Griuvėsiai, apaugę medžiais, yra sodas. Plotas apie 2 ha. Pavadinta pagal čia gyvenusio Pociaus pavardę.
  • Soda - kaimo pakraštys į rytus nuo bažnytkaimio. Plotas 40 ha. Tankiai gyvenama, kalvota vieta.
  • Vaikų pelkelė - apaugusi, liūnuota pelkė-griovys Žemales kaimo šiaurinėje dalyje. Dydis 2 x 5 m.

Kiti straipsniai

Šaltiniai

  1. Памятная книжка Ковенской губернии на 1910 г. - Ковна, 1909, стр. 19.
  2. Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 30. 1765-01-14 žydų registras.
  3. Povilas Šverebas. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. Kn.: Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. - P. 226.
  4. Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas. Sud. P. Šverebas, R. Skeivys // Žemaičių praeitis. T. 12. - Telšiai, 2007. - P. 10. ISBN 9955-624-64-7.
  5. Baliulis A., Miškinis A. Žemalė // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai. - V., 1988. - T. 11. - P. 110.
  6. Акты издаваемые Виленского археографическою комиссиею. – Вильна, 1887. - Т. 14. - С. 531 – 532.
  7. Tėvynės sūnus. Žemalė / Viltis. - 1911. - Vasar. 23. - Nr. 22. - P. 3
  8. Dam. Dveigys. Sodžius ir sodiečiai. Žemalė // Viltis. - 1914. - Liep. 17 (30). - Nr. 157. - P. 3.
  9. Ivanauskas E. Lietuvos pinigų lobiai, paslėpti 1390 - 1865 metais. - V., 1995. - P. 230 - 231.
  10. Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3725, l. 30; F. SA-3738, l. 29; SA-3754, l. 484.
  11. Baliulis A., Miškinis A. Žemalė // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai. - V., 1988. - T. 11. - P. 116

  • Žemalės k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1887 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6710. - 188 lap.
  • Žemalės k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1888 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6756. - 196 lap.

Literatūra

  • Šverebas P., Skeivys R. Žemalė: Gimtasis Dionizo Poškos kraštas // Žemaičių praeitis. - T. 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. ISBN 9955-624-64-7.
  • Laurinavičius J. Žemalė - meilė mūsų. - Kaišiadorys, Gija, 2004. - 48 p. ISBN 9955-565-10-1.

Nuorodos

Žemalės Romos katalikų bažnyčios 1846 m. parapijiečių sąrašas. Sudarė kunigas Adomas Gecevičius. Lenkų kalba.