Kukiai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Kukiai
Nuotraukos nėra
Informacija
Seniūnija: Židikų seniūnija
Plotas: 484,6 ha
Gyventojai: 27 (2001 m.)

KUKIAI, Petreliai, kaimas Židikų seniūnijoje, Kvistės ir Varduvos upių santakoje. Pietuose priena Ukrinų miškas. Vakarinių pakraščiu eina Ukrinų-Kugių kelias. 1945-1948 m. kaime buvo karinis aerodromas. Kaimas dar buvo vadinamas Petrelias.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. - 42, 1923 m. palivarke - 1 ūkis ir 20 gyv., kaime - 11 ūkių ir 112 gyv., 1972 m. - 13 kiemų, 2001 m. - 27 gyv. (14 vyrų ir 13 moterų).

Kaimo gyventoja Dalia Montvydienė kuria kaimo turizmo sodybą, yra sukaupusi įvairių senų daiktų kolekciją, kolekcionuoja drambliukus.

Istorinės žinios

Kukių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte[1]. XX a. 3 deš. Petrelių dvaras turėjo 150 ha, vėliau - apie 80 ha žemės. Čia pas Ignacą Paltaroką apsilankė vyskupas Kazimieras Paltarokas[2].

Kapinynas (A776, buvęs AV648)

Apie 0,8 km į šiaurę nuo Repšių k. kapinių, 0,25 km į pietus nuo Kukių k. kapinių ir 0,4 km į pietryčius nuo Kvistės deš. kranto, Varduvos tvenkinio pietvakariniame krante (buvęs Varduvos kair. krantas) yra senkapis, vadinamas Kapeliais. Plotas 0,6 ha. Čia buvo randama žmonių kaulų ir žalvarinių papuošalų. Keletas X-XIII a. būdingų pasaginių segių (pastorintais ir vyniotais galais bei daugiakampėmis galvutėmis), žalvarinės šukos ir apyrankė 1930 - 1934 m. buvo patekę į Mažeikių muziejų. 1997-12-31 įrašytas į Lietuvos kultūros paminklų registrą.

1973 m. Telšių kraštotyros muziejus (vad. V.Valatka) senkapio pietų - pietrytinėje dalyje ištyrė 783 kv.m ir aptiko I tūkstantmečio pr.m.e. ir m.e. pradžios gyvenvietę, 2 duobes su V - VI a. vyrų kapams būdingais dirbiniais bei keletą pavienių VI - VII a. dirbinių ir keturis sudegintų mirusiųjų kapus su X - XIII a. įkapėmis. Taip pat aptiko nemažai radinių suardytuose sudegintų mirusiųjų kapuose ir šešiolika XVII - XVIII a. kapų. Gyvenvietės rasta brūkšniuotosios keramikos. Radiniai iš šio senkapio yra Mažeikių muziejuje.

Kukių kapinyno ir gyvenvietės tyrinėjimai pratęsti 1976 m. Kapinyne ištirti kapai ir apeiginė duobė datuoti I–III a. Rasta ir vėlyvų XVII–XVIII a. griautinių palaidojimų. Gyvenvietėje aptikta antžeminių, keturkampės formos pastatų liekanų su plūkto molio židiniais ir akmenų duobėmis.

Kapinyno teritorijoje tyrimų metu rasta duobė, kuri, tyrinėjusio kapinyną V. Valatkos nuomone, susijusi su pagoniško kulto apeigomis. Duobė buvo netaisyklingo ovalo formos, jos dydis - 11.5 m ilgio (Š-P) ir 7 m pl. (R-V),viduryje buvo 70, 77, 90 cm gylio, į kraštus gylis mažėjo, siekė 33, 38, 40 cm, išimtį sudarė ŠV ir PR duobės pakraščiai, kur gylis išliko 80-85 cm. Duobė buvo nevienodo statumo šlaiteliais (R,P,V - nuolaidesni, o Š,PR - statesni). Duobės ŠR ir R dalyse rasta įvairių formų akmenų, vienur buvusių pabirai, kitur - grupelėmis (čia jie sudarė tarsi kokia įžambią sienelę). Prie sudėtų akmenų buvo ryškūs ugniaviečių pėdsakai. Pačioje duobėje išryškėjo dar 8 įvairių formų ir dydžio (daugiausia ovalo) duobės, kuriose nieko nerasta, išskyrus vieną (26x27 cm dydžio, 11 cm gylio), kurioje tarp intensyvių degėsių buvo perdegusių žmogaus kauliukų.

Daugiausia radinių aptikta iškart po ariamos žemės sluoksniu, giliau buvusioje tamsioje žemėje ir viršutiniame degėsingame sluoksnyje (iki 20 cm storio). Dar giliau konstatuotas šviesios anglingos žemės sluoksnis ir apatinis degėsingas sluoksnis (iki 7 cm storio). Duobės dugne buvo maišyto smėlio sluoksnis. Jos dugne rasta: juostinės, nežymiai gaubtos apyrankės fragmentų, vytinės antkaklės, apsilydžiusios ugnyje, fragmentas, žalvarinės karolių apvaros fragmentas, žiedas pastorintu viršumi. Viršutiniuose sluoksniuose buvo aptikta: kalavijo rankenos skersinukas, kalavijo makštų galo apkalas (dirbtiniai apsilydæ ugnyje), geležinės sagties fragmentas, geležinės sagties liežuvėlis, deformuoti - diržo skirstiklis, sagtis,prikalta prie diržo kniedėmis, balno apkaustas, žąslų narelis, geležinių skiltuvų atlenktais galais, taip pat apsilydžiusių ugnyje vytinių antkaklių fragmentų, pasaginių segių cilindriniais, atlenktais (miniatiūrinė), aguoniniais, gyvuliniais galais fragmentų, žalvarinių,gintarinių karoliukų, profiliuotas kabutis, žvangučio fragmentas.

Radiniai datuojami XII - XIII a., pats kapinynas - X - XIII a., čia rasta taip pat V - VIII a. dirbinių, greičiausiai iš suardytų to laiko kapų. Šalia kapinyno būta ir Kukių sen. gyvenvietės (V. Vaitkevičius, 1998 m.).

Įdomesni radiniai

  • Žalvarinė eržiliuko figūra. Ilgis 6,5 cm, aukštis 3,2 cm. Abipus kaklo įrėžta linija ženklina karčius, nulieta galva su dviem stačiomis ausimis, akių vietoje pūpso du gūbreliai, o prusnos pažymėtos gilia įpjova. Figūrėlė užsibaigia trumpa uodega, o tarp kojų matomi eržiliuko lytinę priklausomybę pabrėžiantys organai (A. Butrimas).
  • Geriamojo rago apkalo juostelė, papuošta zoomorfinio ir geometrinio ornamento motyvais.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Gūžė
  • Kvistė
  • Varduva
  • Areodromas
  • Donelavičiaus miškas
  • Rupeikos miškas
  • Semenavičiaus miškas
  • Bukonto miškas
  • Donelavičiaus prūdas
  • Semenavičiaus prūdas
  • Semenavičiaus kapeliai.

Etimologija

Kaimo pavadinimas kildinamas nuo žmogaus pavardės Kukys.

Literatūra

  • Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 152 - 156. ISBN 9955-9934-0-5.

Šaltiniai

  1. Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.
  2. Jurga Sadauskaitė. Filosofo žmona // Veidas. - 1990. - Spal. 24. - P. 3.