Asteikiai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Asteikiai
Asteikiai.MKE.2007-08-10.jpg
Asteikiai. Kelias iį Židikų į Sedą
Informacija
Seniūnija: Židikų seniūnija
Plotas: 567,1 ha
Gyventojai: 19 (2001 m.)
Asteikiai. Židikų-Sedos kelias ir tiltas per Kvistę

ASTEIKIAI, Osteikiai, kaimas Židikų seniūnijoje, abipus kelio Židikai-Seda. Vakariniu pakraščiu teka Gedvydas, pietiniu - Kvistė, per kaimą - Girupis (Kvistės kair. intakas). Prieina Ąžuolyno miškas. Onos Navickienės vardu registruotas ūkis garsėja kaip vienas stipriausių visame Mažeikių krašte.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. - 173, 1923 m. - 24 ūkiai ir 164 gyv., 2001 m. - 19 gyv. (7 vyrai ir 12 moterų). 1764 m. gyveno 4 žydai[1].

Istorinės žinios

Asteikių kaimas paminėtas 1614 m. J. K. Chodkevičiaus fundacijos Kražių jėzuitų kolegijai nuoraše [2].

Ant Kvistės yra malūno liekanos.

Prie Kvistės yra neveikiančios Pakvisčio (Asteikių) kapinaitės, anksčiau buvusios archeologijos paminklas (AV-682). Kapinaitės yra nuokalnėje, jų paviršius nelygus. Plotas 0,05 ha, perimetras 90 m. Nurodoma, kad čia buvo sulūžusi medinė koplytėlė, du mediniai kryžiai ir dviejų medinių kryžių liekanos. Kapinaitėse kaimo gyventojai giedodavo majavas.

Etimologijas

Asteikiai - asmenvardžio Asteikis daugiskaitinė forma.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Velnio akmuo - apie 220 m. į šiaurės rytus nuo Gedvydo ir Kvistės upelių santakos, apie 110 m į šiaurę nuo Kvistės (Asteikių ) malūno tvenkinio (išdžiūvęs ), 2 m nuo tvenkinio krašto. Guli savo senojoje vietoje. Akmuo - stambiagrūdis, raudonas granitas, 3,64 m ilgio (š-p), iki 2,3 m pločio (r-v), 2,45 m aukščio (pietinė dalis) bei 1,1 m aukščio (šiaurinė dalis). Akmuo turi lygią į šiaurę nuolaidėjančią plokštumąŠ iaurinis akmens kraštas status, leidžiasi į tvenkinio pusę. Akmuo suskilinėjęs natūraliais ir perkūnijos paliktais grioveliais. Pasakojama, kad akmuo atneštas velnio, kuris norėjo užtvenkti Kvistės upę, bet nespėjo, nes užgiedojo gaidžiai. Asteikių velnio akmuo dėl savo dydžio vertas gamtos paminklo vardo, o dėl žinomų apie jį padavimų – mitologijos.
  • Sietuva, vadinama Begaline - į rytus nuo senojo kelio Seda – Židikai, tarp tilto per Kvistę, ir Asteikių malūno liekanų. Čia Kvistės upė išplatėja ir susidaro maždaug 25 x 20 metrų dydžio užutekis – sietuva. Kvistės upė tolyn į rytus prateka pietine sietuvos puse. Nėra galutinai aišku, kaip ši vieta atrodė iki tol kol čia buvo pastatytas malūnas, tiltas, bet žinomi tradiciniai padavimai apie čia stovėjusią ir paskendusią bažnyčią, ir apie tai, kad begalinė begalo gili (neturi dugno) rodo, kad šioje vietoje iš senų laikų buvo arba Kvistės senvagės bala, besijungianti su Kviste, arba giliausia Kvistės vieta. Ši vieta ir jos buvusi šventa aureolė susijusi su Asteikių mitologiniu akmeniu. Tai galėjo būti platesnė senojo lietuvių tikėjimo šventa vietovė.
  • Dubupis taip vadinamas todėl, kad švedų laikais prie Serepino buvo gilios duobės, iš kurių prasidėjo Dubupis. Dabar Dubupis prasideda iš pievų ir įteka į Kvistę. Tai nedidelis upelis, apaugęs alksniais, topoliais, apyniais, karklais, avietynais, šermukšniais. Yra nemažų skardžių. Upelis, palyginus su jo dydžiu, yra pakankamai gilus. Bet vasaros metu, per dideles kaitras, vis dėlto vietomis išdžiūna.

Šaltiniai

  1. Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 30. 1765-01-14 žydų registras.
  2. Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 48. ISBN 5-420-00197-7.

  • Senmiestės k. planas, 1882 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 2831.
  • Asteikių k. valstiečių žemių geodezinis aprašymas, 1882 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 3, b. 654.
  • Vitkausko Juozo, Juozapo (g. 1922 m.) pasakojimas. Užrašė Giedrė Jaukšaitė. Židikai, 1997 m.
  • Butkutės Zitos-Gontienė (g. 1936 m. Osteikių k.) pasakojimas. Užrašė Janina Limantienė, 1997 m.