Arvydiškė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Arvydiškė
Arvydiske.MKE.2008-06-27size.jpg
Kaimo turizmo sodyba Arvydiškės k., buv. Dunauskių dvarvietėje
Informacija
Seniūnija: Sedos seniūnija
Plotas: 518,8 ha
Gyventojai: 31 (2001 m.)
Likusio Dunauskių dvaro pastatai Arvydiškės k.
Arvydiškės kaimo antrosios kapinaitės
Arvydiškės pradinės mokyklos mokytojas Albinas Gurevičius su mokiniais 1941 m.

ARVYDIŠKĖ, Orvydiškė, kaimas Sedos seniūnijoje. Šiaurinėje dalyje teka Bradumas (Varduvos kair.), pietinėje - Beržupis, iš rytų pusės prieina Tiškų miškas ir Varduvos upė. Per kaimą eina Sedos-Ylakių kelias. Kitaip vadintas Dunauskių k. Orvydiškės minimos jau 1670 metais Sedos bažnyčios gimimo metrikų knygoje. Orvydiškės kaimo ir mokyklos pavadinimas kilo iš dvarininko Orvydžio, valdžiusio šio kaimo žemes ir valstiečius, pavardės. Sovietiniais metais kaimas buvo „perkrikštytas” Arvydiške.

1931 m. per šeštines Orvydiškės kaime jaunalietuviai surengė viešą gegužinę su humoristiniais monologais. Publikos prisirinko pilnutėlė mokyklos klasė, iš viso buvo gauta apie 50 litų pelno.[1].

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. - 50, 1923 m. - 27 ūkiai ir 188 gyv., 2001 m. - 31 gyv. (18 vyrų ir 13 moterų. Kaime yra dvejos kapinaitės. Buvo Dunauskių dvaras, ant Bradumo upelio iki 1929 veikė vandens malūnas. 1906-1990 m. veikė pradinė mokykla.

Kapinaitės

Kaime yra dvejos kapinaitės. Pirmosios yra šiaurės vakarinėje kaimo dalyje. Įrengtos kalvelėje, apaugusios alksniais. Plotas 0,05 ha. Išlikęs vienas medinis kryžius, datuotas 1937 m.

Antrosios kapinaitės yra pietvakarinėje kaimo dalyje. Iš lygumos jas išskiria tik menkas pylimėlis, keli augą medžiai ir dekoratyviniai krūmai. Plotas 0,03 ha. Ant 1986 m. stulpo pritvirtintas senas kryžius. Kitas kryžius - metalinis su akmeniniu postamentu, kuriame iškaltas užrašas: „Viešpatie, tebūnie amžinas atilsis čia ilsančiomm sieloms. St. A. ir K.Baniai 1961".

Mokykla

Mokytojos Olgos Žiogienės apklausti kaimo gyventojai Feliksas Momkevičius ir Kazinkus Kostas /abu mirę/ pasakojo, kad mokykla esą buvusi įkurta 1906 m. dvaro pastate. Dvaro pastatas buvo didelis, su mažais langais, šaltas, drėgnas, su 2 didžiulėm salėm, 2 koridoriais ir 8 dideliais kambariais, iš kurių viename buvo klasė- mokykla, kituose - gyveno mokytojai, žaidė vaikai, vyko pasilinksminimai.

Kadangi tuo metu lietuviškų mokyklų dar nebuvo, o mokytojus skirdavo carinės Rusijos valdžia, pirmąją mokytoja Orvydiškės mokykla dirbo jauna rusė Tania Visockaja. Pamokos vyko rusų kalba. Mokykloje buvo tik 3 skyriai (taip tada vadinosi klasės), o mokslas prasidėdavo lapkričio 1 d., ir baigdavosi gegužės 25 d.

Už mokslą reikėjo mokėti, todėl dar labiau sumažėjo galimybės neturtingų valstiečių vaikams siekti mokslo. Dėl to pirmaisiais mokslo metais Orvydiškės mokyklą lankė tik 20 mokinių, vėliau 30-40 mokinių. Prasidėjus I Pasauliniui karui, dėl mokinių trūkumo mokykla buvo uždaryta.

1918 m. Orvydiškės mokykla vėl atidaryta. Atidarymo reikalais rūpinosi valstietis Feliksas Momkeviečius ir jaunas mokytojas Virketis. Mokykloje vėl buvo atidaryti du skyriai (klasės), o mokslas kaip ir anksčiau prasidėdavo lapkričio 1 d. ir tęsdavosi iki gegužės 25 d., buvo įvestos tikybos pamokos, bet kūno kultūros ir dainavimo pamokų vis dar nebuvo. Mokytojas Virkutis jau dėstė lietuvių kalbą. Orvydiškės mokykloje visos trys klasės mokėsi kartu. Nuo 1925 m. iki 1927 m. dirbo mokytoja Alseikaitė Bašė, kuri mokė lietuviškai, nuo 1927-09-01 mokyklos vedėjas Jonas Balčiūnas paskirtas Puokės prad. m-klos vedėju, o nuo tos dienos laikinai mokyklos vedėju paskirtas Albinas Gurevičius, kuris buvo baigęs Marijampolės mokytojų seminariją [2].

1933 m. mokėsi 49, 1937-1938 m. - 10 mokinių, mokykla turėjo 1,76 ha žemės [3].

1929 m. mokykloje atidarytas ketvirtas skyrius (klasė). Dirbo mokytoja Mačernytė, po jos – Liudas Adomauskas, visos pamokos vyko lietuvių kalba. Vėliau mokytojavo Petras Balčiūnas, kuris mokė rusiškai. 1933 m. mokytoju paskirtas Albinas Gurevičius (g. 1909 m.), kuris 1940 m. mokė ir rusų kalbos. 1933 m. mokytoju paskirtas Albinas Gurevičius (1909-1984 m.), 1941-06-14 NKVD buvo išvežtas į lagerį Rešotai, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr., 1943-01-30 nuteistas aštuoneriems metams. Po to nuo 1949 m. tremtis Kežmos r., Krasnojarsko krašte; paleistas 1956-04-23, grįžo Lietuvą [4].

1941 m. mokykla vėl uždaryta. Jos patalpose vokiečiai įsirengė kareivių rūbų skalbykla. Skalbė rusų moterys belaisvės, bėgliai, pamokų nebuvo. 1946 m. mokykla vėl atidaryta, joje įrengta skaitykla. Atidarymas įvyko reiklaus tėvų komiteto pirmininko Antano Banio dėka. Mokytoja paskirta Danutė Taurinskaitė. Mokykloje mokės apie 50-60 mokinių.

1948 m. rugsėjo pirmą dieną į Orvydiškės mokyklą susirinko 117 mokinių. Dvaro pastatas buvo per mažas, kad sutalpintų tiek daug vaikų, todėl 1948 m. rudenį, Sedos vykdomojo komiteto pirmininko Antano Vitalio pastangomis, mokyklai buvo pritaikytas geras pastatas, kartu su butu mokytojui, 1946 m. į Sibirą ūkininko Kosto Petkaus. Atidaromi du komplektai, nes mokiniai netilpo klasėje ir trisėdžiuose suoluose sėdėdavo po 5 ar 6 mokinius. Kai kuriems iki mokyklos tekdavo eiti net po 3-5 km., nes Orvydiškės mokyklą lankė vaikai iš 7 kaimų: Arvydiškės, Pabradumės, Puokės, Žadeikių, Tiškų, Grūstės ir Padvarninkų. Kadangi buvo atidaryti 2 komplektai, mokytojomis nuo 1948 m. buvo paskirtos: Valė Vaznytė – vedėja ir Olga Ylakavičiūtė–Žiogienė – 1989 m. mokytoja.

1949 m. balandžio 26 d. kilo gaisras, sudegė senasis mokyklos pastatas, kuriame buvo skaitykla ir salė šokiams. Išliko tik keletas dvaro pastatų iki šių dienų: buvusi pieninė, plūkto molio Staliulienės sandėlis (Staliulienė gyveno Sedoje), buvęs kolūkio sandėlis, dvaro pirtis, kurią nupirko Skeivys ir pasidirbo tvartą.

Petkaus pastatas mokiniams buvo ankštas, todėl po 7-ių metų, 1954 m., mokinių patogumui buvo atidarytos mokyklos Žadeikiuose ir Grūstėje. Mokinių skaičius sumažėjo iki 30, todėl 1954 m. Orvydiškės mokykloje paliktas tik vienas komplektas. 1962 m. Danutė Dongienė įkūrė kilnojamų vaikų biblioteką. Knygas atsiveždavo iš Sedos.

1984 m. Orvydiškės mokyklos teritorijoje įkurtas bandymų daržas, įsteigti saviveiklininkų, sporto ir jaunųjų gamtininkų būreliai, pionierių organizacija. Mokyklos remonto darbus atliko tuometiniai „Salomėjos Nėries” ir Dagių kolūkiai. Mokiniai kolūkio transportu vasaros atostogų metu nuvykdavo į Palangą, Klaipėdą, Kauną, Rygą.

1984 m. išėjus naujam įstatymui į mokyklą vaikai priimami nuo 6-ių metų, todėl 1985/86 m. Orvydiškės mokykloje įsteigtos keturios klasės ir vėl atidaryti du komplektai. Paskirta antra mokytoja – Aleksandra Laureckienė. Du komplektai buvo 3 metus. Sumažėjus mokinių skaičiui 1988 m. rugsėjo 1 d. paliktas tik vienas komplektas, kuris veikė iki 1990 m.

Paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę ir likus tik 10 mokinių, 1990 m. Orvydiškės mokykla uždaryta, o pastatas grąžintas iš Sibiro grįžusiai savininkei Antaninai Petkienei, kuri pastatą pardavė Grinkevičiui Algiui, o šie po dviejų metų pardavė Lekstučiui iš Sedos.

Nuo 1948 iki 1990 metų mokykloje dirbo mokytoja Olga Žiogienė.

Buvę mokiniai

  • Jonušas Stasys, Igno 1936 m. baigė Arvydiškės mokyklos keturias klases. (Mokytoju tada dirbo Gurevičius). 1940 m. įstojo į komjaunimą, buvo visos apylinkės komjaunimo sekretoriumi. Vokiečiai jį nušovė 1941 m. birželio 29 d. Grūstės k.
  • Janušas Ignas, Igno, g. 1917-10-28. Baigęs šią mokyklą, tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Žuvo 1940 m. vaduojant Leningradą. Buvo gavęs puskarininkio laipsnį ir pasilikęs antrai tarnybai. Žuvimo ir palaidojimo vietos nežinomos.
  • Zenonas Normantas, buvęs pogrindininkas, 1941 m. sušaudytas vokiečių Keražių kapinėse. Jo sūnus tais pačiais metais nušautas prie vieškelio Mažeikiai-Seda esančių Molio malūno už komunistinę veiklą.
  • Momkevičius Feliksas, išgyveno 112 metų.
  • Augustinas Narmontas, Kazimiero, gyvenę Vilniuje, nuo pat 1918 m. platino knygas.

Etimologija

Arvydiškė - asmenvardžio Arvydas priesaginė forma.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Šatrijos pelkės

Literatūra

  • Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 62 - 66. ISBN 9955-9934-0-5.
  • Rimkutė A. Senųjų vietovardžių pavadinimų besilaikantys kalbininkai neišvengia klaidų // Santarvė, 2008. - Liepos 22. - Nr. 80. - P. 2, 7.

Šaltiniai

  1. Žemaičių balsas. - Telšiai, 1931. - Birželio 11 d. - Nr.22
  2. Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 814, 837.
  3. Kazys Misius. Žemaičių aukštumos regiono švietimo raida XVI a. - 1940 m. //Vilniaus dailės akademijos darbai. - V., 2004. - T. 34. - P. 296.
  4. Lietuvos gyventojų genocidas. - A-Ž. - P. 322.

  • Arvydiškės k. žemės planas, 1914 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 192.
  • Lietuviškoji enciklopedija. - Kaunas, 1936. - T. 4. - Skl. 470.
  • Šverebas P., kn.: Seda. - V, 1997. - P. 297. ISBN 9986-571-20-0.
  • Mokytojos Olgos Žiogienės prisiminimai, užrašai, istorinės pažymos, nuotraukos. Užrašė Bergaudaitė, 1996 m.
  • A.Jonausko pasakojimai. Užrašė Kristina Bergaudaitė, 1996 m.
  • Sedos RKB gimimo metrikų knyga 1668 - 1675 Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica Assumptionis Beatae Mariae Virginis Sedensis) //Lietuvos valstybės istorijos archyvas. - F.1455, Ap.1, B.14, P.22.