Aleksandras Griškevičius

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
A.Griškevičiaus kapas Viekšnių senosiose kapinėse, 2007 m. Antkapinio paminklo (pastatytas 1980 m.) autorė - Paminklų konservavimo-restauravimo instituto architektė I. Barauskaitė.

GRIŠKEVIČIUS ALEKSANDRAS (g. 1809-01-06 Kėdainių raj., Krakių apyl., - m. 1863-02-11; palaidotas Viekšnių senosiose kapinėse), aviacijos pradininkas Lietuvoje.

Gimė nusigyvenusių bajorų šeimoje. Tėvas Bonaventūra Griškevičius, bajoras, Šiaulių ekonomijos iždininkas. Brolis Maurikis (1801 - 1864) vertė, rašė, parašė Šiaulių ekonomijos istoriją [1].

A. Griškevičius 1818 - 1824 m. mokėsi Kėdainiuose. 1830 m. dirbo raštininku Vilniaus gubernijos valdyboje, 1834 m. - Šiaulių apskrities teisme, 1836 - 1845 m. sekretoriavo Šiaulių miesto rotušėje, nuo 1845 m. - vertėjas Kauno gubernijos civilinio teismo rūmuose. Mokėjo lietuvių, rusų, lenkų kalbas. Laisvu nuo tarnybos laiku domėjosi skraidymo teorija, filosofija, parengė keletą skraidymo aparato projektų. Vieną iš jų aprašė 1851 m. išleistoje knygelėje „Žemaičio garlėkys" (Paralot Źmudzina). 1860 m. parašė filosofinį traktatą „Gamtos tikrovė, arba matematinės išvados apie dievybę, sielą ir tikėjimo paslaptis trumpais populiarais pašnekesiais". Carinė valdžia dėl šio kūrinio autoriui buvo iškėlusi bylą Šiaulių apskrities teisme[2]

Viekšniuose

Apie 1860 - 1863 m. gyveno Viekšniuose. Name, kur jis gyveno, 1981 m. atidarytas memorialinis muziejus [3]. 2011 m. gegužės 21 d. paminėtas muziejaus veiklos 30-metis [4].

Buvo pasakojama, kad po A. Griškevičiaus mirties į jo butą tuojau atvykęs vietos klebonas, lydimas parapijos maršalkos, surinkęs visus likusius A. Griškevičiaus popierius ir juos sudeginęs. Buvo pasigaminęs skraidymo aparatą, kuriuo jis bandęs pakilti, leisdamasis nuo savo namo stogo ir vieną kartą nuo bažnyčios bokšto. Pastarojo skridimo metu kritęs ir smarkiai susitrenkęs[5].

Sportinės aviacijos istorikas J. Balčiūnas apie 1980 m. padėjo nustatyti A. Griškevičiaus kapą Viekšnių kapinėse [6].

Raštai

  • A. Hryszkiewicz, Paralot Źmudzina. Z rysu swobodnej myśli Aleksandra Hryszkiewicza. - Kowno: W Drukarni Rządowéj, 1851. - [56] p. - Lenkų kalba. - [Verčiama: Griškevičius A. Žemaičio garlėkis. Laisvos minties apybraiža. - Kaunas, 1851. - [56] p.].
  • A. Griškevičius. Gamtinė tikrovė // Lietuvos ateizmo istorijos chrestomatija. - V., 1988. - P. 202 - 215.

Šaltiniai

  1. Šiaulių miesto istorija (iki 1940 m.). - Šiauliai, 1991. - P. 83.
  2. Leopoldas Rozga. Aviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus muziejus Viekšniuose // Lankstinukas. - Naujoji Akmenė, 1996.
  3. Vietinės reikšmės istorijos paminklų sąrašas // Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 51.
  4. Vytautas Malūkas. Aviacijos pradininką pagerbė viekšniškiai ir miestelio svečiai // Santarvė. - 2011. - Gegužės 24. - Nr. 58. - P. 2.
  5. Merkys V. Aleksandras Griškevičius - aviacijos pradininkas Lietuvoje // Iš lietuvių kultūros istorijos. - V., 1961. - T. 3. - P. 215 - 233.
  6. Rozga L. Aviatorių dovana // Vienybė. - 1984. - Kovo 29.

Nuorodos