Vytautas Janušas: Skirtumas tarp puslapio versijų
(Naujas puslapis: '''JANUŠAS VYTAUTAS''' (g. 1949-04-30 Urvikių k. - m. 2013-05-28 Kaune, palaidotas Karmėlavos kapinėse), fizikas, fizikos mokslų daktaras (1990 m.). 1967 m . b...) |
S (MKE-Robotas pervadino puslapį Janušas Vytautas į Vytautas Janušas: vp) |
||
| (nerodoma viena tarpinė versija, sukurta vieno naudotojo) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''JANUŠAS VYTAUTAS''' (g. 1949-04-30 [[Urvikiai|Urvikių]] k. - m. 2013-05-28 Kaune, palaidotas Karmėlavos kapinėse), fizikas, fizikos mokslų daktaras (1990 m.). | '''JANUŠAS VYTAUTAS''' (g. 1949-04-30 [[Urvikiai|Urvikių]] k. - m. 2013-05-28 Kaune, palaidotas Karmėlavos kapinėse), fizikas, fizikos mokslų daktaras (1990 m.). | ||
1967 m . baigęs [[Mažeikių | 1967 m . baigęs [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių vidurinę mokyklą]] (dabar - Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija), įstojo į Vilniaus valstybinį universitetą. Mokslą derino su darbu Teorinės fizikos katedroje. 1972 m. įgijo teorinės fizikos specialisto kvalifikaciją ir pagal paskyrimą atvyko į Kauną, Lietuvos energetikos institutą. 1975 m. įstojo į akivaizdinę Teorinių šiluminės technikos pagrindų specialybės aspirantūrą. Atlikęs svarbius mokslinius tyrimus šiluminės technikos srityje, 1990 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją. 1997 m. sausio 1 d. paskirtas vyresniuoju mokslo darbuotoju. | ||
Vytautas Janušas paliko ženklų indėlį LEI praktinėje ir mokslinėje veikloje, atliko didelį ir labai svarbų darbą diegiant fizikinius ir skaitinius tyrimo metodus, kuriant Lietuvoje valstybinių etalonų bazę, siekiant užtikrinti dujų srautų matavimo lygį, atitinkantį tarptautinius reikalavimus. Labai sėkmingai derino taikomąją ir mokslinę veiklas, paskelbė daug mokslinių straipsnių, perskaitė aibę pranešimų konferencijose.Y pač svarbus jo indėlis į savarankiškos Lietuvos skysčių ir dujų srautų etalonų sistemos sukūrimą, efektyvų jos funkcionavimą ir praktinių paslaugų Lietuvos vartotojams teikimą. | Vytautas Janušas paliko ženklų indėlį LEI praktinėje ir mokslinėje veikloje, atliko didelį ir labai svarbų darbą diegiant fizikinius ir skaitinius tyrimo metodus, kuriant Lietuvoje valstybinių etalonų bazę, siekiant užtikrinti dujų srautų matavimo lygį, atitinkantį tarptautinius reikalavimus. Labai sėkmingai derino taikomąją ir mokslinę veiklas, paskelbė daug mokslinių straipsnių, perskaitė aibę pranešimų konferencijose.Y pač svarbus jo indėlis į savarankiškos Lietuvos skysčių ir dujų srautų etalonų sistemos sukūrimą, efektyvų jos funkcionavimą ir praktinių paslaugų Lietuvos vartotojams teikimą. | ||
| 10 eilutė: | 10 eilutė: | ||
</small> | </small> | ||
[[Kategorija: Mokslininkai]] | |||
Dabartinė 23:47, 30 lapkričio 2013 versija
JANUŠAS VYTAUTAS (g. 1949-04-30 Urvikių k. - m. 2013-05-28 Kaune, palaidotas Karmėlavos kapinėse), fizikas, fizikos mokslų daktaras (1990 m.).
1967 m . baigęs Mažeikių vidurinę mokyklą (dabar - Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija), įstojo į Vilniaus valstybinį universitetą. Mokslą derino su darbu Teorinės fizikos katedroje. 1972 m. įgijo teorinės fizikos specialisto kvalifikaciją ir pagal paskyrimą atvyko į Kauną, Lietuvos energetikos institutą. 1975 m. įstojo į akivaizdinę Teorinių šiluminės technikos pagrindų specialybės aspirantūrą. Atlikęs svarbius mokslinius tyrimus šiluminės technikos srityje, 1990 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją. 1997 m. sausio 1 d. paskirtas vyresniuoju mokslo darbuotoju.
Vytautas Janušas paliko ženklų indėlį LEI praktinėje ir mokslinėje veikloje, atliko didelį ir labai svarbų darbą diegiant fizikinius ir skaitinius tyrimo metodus, kuriant Lietuvoje valstybinių etalonų bazę, siekiant užtikrinti dujų srautų matavimo lygį, atitinkantį tarptautinius reikalavimus. Labai sėkmingai derino taikomąją ir mokslinę veiklas, paskelbė daug mokslinių straipsnių, perskaitė aibę pranešimų konferencijose.Y pač svarbus jo indėlis į savarankiškos Lietuvos skysčių ir dujų srautų etalonų sistemos sukūrimą, efektyvų jos funkcionavimą ir praktinių paslaugų Lietuvos vartotojams teikimą.
Šaltiniai
Vytautas Janušas 1949-2013 // Santarvė. – 2013. – Birž. 15. – Nr. 67. – P. 11.