Viliotė: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 16 eilutė: | 16 eilutė: | ||
Gyventojų skaičius: 1923 m. - 25 ūkiai, 164 gyv., 2001 m. - 11 gyv. (5 vyr., 6 mot.), 2003 m. - 2 ūkiai, 8 gyv. | Gyventojų skaičius: 1923 m. - 25 ūkiai, 164 gyv., 2001 m. - 11 gyv. (5 vyr., 6 mot.), 2003 m. - 2 ūkiai, 8 gyv. | ||
1937-06-31 | 1899-01-09 Viliotės k. gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, atsargos jaunesnysis puskarininkis [[Alšauskas Klemas|Klemas Alšauskas]], 1937-06-31 - architektas [[Šadauskas Petras|Petras Šadauskas]], 1941-11-23 - Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas [[Inta Klemas|Klemas Inta]], 1943 m. - tautodailininkas, restauratorius [[Gricius Antanas|Antanas Gricius]]. | ||
Kaime išlikę trobesiai prisišlieję prie kelio, vedančio į Skuodą. Seniau visi šie pastati priklausė pasiturintiems ūkininkams Baranauskams, kurie gelbėdamiesi nuo tremties, pasitraukė į Vakarus (jų visi septyni vaikai gyveno ar gyvena užsienyje). Caro laikais Viliotės žemė priklausiusi Renavo dvarui. Nepriklausomos Lietuvos metais pradėjus žemės reformą, Renavo dvaro žemė buvo išdalyta. Išdalytoje žemėje ėmė kurtis naujakuriai, todėl ir susiformavo Viliotės kaimas. Pokario metais, vadinamoje Serapinų aikštelėje, vykdavo gegužinės, Joninės<ref>Rudokienė B. Buvo kaimas, ir kaimo neliko? //Santarvė. - 1996. - Lapkričio 7. - Nr. 128. - P. 4.</ref>. | Kaime išlikę trobesiai prisišlieję prie kelio, vedančio į Skuodą. Seniau visi šie pastati priklausė pasiturintiems ūkininkams Baranauskams, kurie gelbėdamiesi nuo tremties, pasitraukė į Vakarus (jų visi septyni vaikai gyveno ar gyvena užsienyje). Caro laikais Viliotės žemė priklausiusi Renavo dvarui. Nepriklausomos Lietuvos metais pradėjus žemės reformą, Renavo dvaro žemė buvo išdalyta. Išdalytoje žemėje ėmė kurtis naujakuriai, todėl ir susiformavo Viliotės kaimas. Pokario metais, vadinamoje Serapinų aikštelėje, vykdavo gegužinės, Joninės<ref>Rudokienė B. Buvo kaimas, ir kaimo neliko? //Santarvė. - 1996. - Lapkričio 7. - Nr. 128. - P. 4.</ref>. | ||
20:56, 28 spalio 2010 versija
| Viliotė | |||
| |||
| Informacija | |||
| Seniūnija: | Židikų seniūnija | ||
|---|---|---|---|
| Gyventojai: | 8 (2003 m.) | ||
VILIOTĖ, kaimas Židikų seniūnijoje, prie Mažeikių-Skuodo kelio. Rytiniu pakraščiu į Kvistę teka Dubupis, vakariniu - Gedvydas (abu kair. Kvistės intakai). Rytuose ribojasi su Asteikių k., šiaurinėje dalyje priena Ąžuolyno miškas.
Gyventojai
Gyventojų skaičius: 1923 m. - 25 ūkiai, 164 gyv., 2001 m. - 11 gyv. (5 vyr., 6 mot.), 2003 m. - 2 ūkiai, 8 gyv.
1899-01-09 Viliotės k. gimė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, atsargos jaunesnysis puskarininkis Klemas Alšauskas, 1937-06-31 - architektas Petras Šadauskas, 1941-11-23 - Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas Klemas Inta, 1943 m. - tautodailininkas, restauratorius Antanas Gricius.
Kaime išlikę trobesiai prisišlieję prie kelio, vedančio į Skuodą. Seniau visi šie pastati priklausė pasiturintiems ūkininkams Baranauskams, kurie gelbėdamiesi nuo tremties, pasitraukė į Vakarus (jų visi septyni vaikai gyveno ar gyvena užsienyje). Caro laikais Viliotės žemė priklausiusi Renavo dvarui. Nepriklausomos Lietuvos metais pradėjus žemės reformą, Renavo dvaro žemė buvo išdalyta. Išdalytoje žemėje ėmė kurtis naujakuriai, todėl ir susiformavo Viliotės kaimas. Pokario metais, vadinamoje Serapinų aikštelėje, vykdavo gegužinės, Joninės[1].
Literatūra
- Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 170 - 174. ISBN 9955-9934-0-5.
Šaltiniai
- ↑ Rudokienė B. Buvo kaimas, ir kaimo neliko? //Santarvė. - 1996. - Lapkričio 7. - Nr. 128. - P. 4.