Rėmolee: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
 
(nerodoma 4 tarpinės versijos, sukurtos to paties naudotojo)
3 eilutė: 3 eilutė:
[[Vaizdas:Remoliokaa.MKE.2010-07-17.jpg|thumb|right|260px|Vaikų folklorinis ansamblis „Rėmoliokaa"]]
[[Vaizdas:Remoliokaa.MKE.2010-07-17.jpg|thumb|right|260px|Vaikų folklorinis ansamblis „Rėmoliokaa"]]


'''RĖMOLEE''' (liet. k. '''Rimoliai'''), [[Seda|Sedos]] etnografinis ansamblis, 2003 m. suteiktas geriausio Lietuvos kaimo folkloro ansamblio vardas bei garbės, pripažinimo ir įvertinimo ženklas – Aukso paukštės statulėlė. Vadovas [[Griškėnas Gintautas|Gintautas Griškėnas]]. 2009 m. balandžio mėn. kolektyve buvo 24 nariai, kurių amžius nuo 40 iki 81 metų, tai - Stefanija Dacienė, Eufemija Jonavičienė, Valerija Mizinienė, Alfonsas Venckevičius. Vyriausia ansamblio dalyvė - Liudvika Gricienė-Braslauskaitė.  
'''RĖMOLEE''' (liet. k. '''Rimoliai'''), [[Seda|Sedos]] etnografinis ansamblis, 2003 m. suteiktas geriausio Lietuvos kaimo folkloro ansamblio vardas bei garbės, pripažinimo ir įvertinimo ženklas – [[Aukso paukštė]]s statulėlė. Vadovas [[Griškėnas Gintautas|Gintautas Griškėnas]].  


Įkurtas 1988 m. Susibūrė sediškiai ir aplinkinių kaimų – [[Kalnijos|Kalnijų]], [[Tiškai|Tiškų]], [[Užežerė|Užežerės]] žmonės. 28 dalyviai (2003 m. pr). Ansamblis išlaikė senąją žemaitišką dainavimo tradiciją, dainuoja dainas iš savo tėvų jaunystės. Dainavimo maniera yra autentiška. Iš ansambliečių dainas užrašinėja Lietuvos muzikos akademijos, Klaipėdos universiteto, Telšių taikomosios dailės akademijos studentai, iš jų jauni etnomuzikologai mokosi autentiško senųjų dainų bei šokių atlikimo būdo.  
2009 m. balandžio mėn. kolektyve buvo 24 nariai, kurių amžius nuo 40 iki 81 metų, tai - Stefanija Dacienė (rinko ir užrašinėjo senovines lietuvių liaudies dainas), Eufemija Jonavičienė, [[Mizinienė Valerija|Valerija Mizinienė]], Alfonsas Venckevičius (m. 2012 m.; nuo 1946 m. jis dalyvavo visose respublikinėse dainų šventėse, išskyrus 1980 m. kai buvo po operacijos, mokėjo daug liaudies dainų, žinojo smagių istorijų bei anekdotų, nusiklausytų liaudies ir mokėjo juos įtaigiai perpasakoti). Vyriausia ansamblio dalyvė buvo Liudvika Gricienė-Braslauskaitė (mirusi; švęsdama savo 90-ąjį gimtadienį, scenoje dar šoko polkutę). 2013 m. buvo 24 nariai (jų amžius nuo 40 iki 80 metų): Konstantinas Mažrimas, Eugenija ir Algimantas Mockai, Laima ir Dovydas Mažrimai, janina ir Divydas Bubelės, Onutė ir Edmundas Kalinauskai, Onutė ir Vaclovas Balandžiai, Bronė ir Juozas Jociai, Aldona Mizinienė, Gražina Vainutienė ir kt.


Kiekvienais metais koncertuoti tenka daugybėje respublikinių ir tarptautinių festivalių, konkursų, švenčių: „Baltica”, „Skamba skamba kankliai” (Vilnius), „Saulelė raudona” (Plungė), „Ėr paauga žali lėipa” (Telšiai), „Svečiai kieman suvažiava" (Molėtai", „Parbėg laivelis" (Klaipėda), Dainų šventėje dalyvauja nuo 1994 metų. Ansamblis dalyvavo įgyvendinat UNESCO remiamą programą „Tradicinių kultūros vertybių registras". Pasirodė televizijos laidose „Gero ūpo", „Duokim garo".
Įkurtas 1988 m. Susibūrė sediškiai ir aplinkinių kaimų – [[Kalnijos|Kalnijų]], [[Tiškai|Tiškų]], [[Užežerė|Užežerės]] žmonės. Pirmosios dainininkės: Eugenija Girtienė, Stasė Drąsutienė, Justina Malakauskienė, Zita Čičirkienė. 28 dalyviai (2003 m. pr). Ansamblis išlaikė senąją žemaitišką dainavimo tradiciją, dainuoja dainas iš savo tėvų jaunystės. Dainavimo maniera yra autentiška. Iš ansambliečių dainas užrašinėja Lietuvos muzikos akademijos, Klaipėdos universiteto, Telšių taikomosios dailės akademijos studentai, iš jų jauni etnomuzikologai mokosi autentiško senųjų dainų bei šokių atlikimo būdo. Visi rėmoliškiai turi autentiškus žemaitiškus rūbus. Juos siuvo profesionali audėja bei tradicinių liaudies rūbų tyrinėtoja.  


1997 m. išleista „Rėmolių” kasetė „Gėid vuolungelė" (19 dainų). Padarytas ne vienas jų įrašas Lietuvos radijuje, 1994 ir 1997 m. televizijoje. Yra ir LRT parengta vaizdajuostė. Ansambliečių atliekamos dainos yra įtrauktos į kompaktinę plokštelę „Žydi klesti bijūnėlis", kurioje pateikiami kūriniai iš visų Lietuvos regionų. Visi rėmoliškiai turi autentiškus žemaitiškus rūbus. Juos siuvo profesionali audėja bei tradicinių liaudies rūbų tyrinėtoja. Ansambliui nuo pat pradžių vadovauja Gintautas Griškevičius, Sedos kultūros namų kultūrinės veiklos organizatorius. Pagrindinė ansamblio vedančioji – dainininkė [[Mizinienė Valerija|Valerija Mizinienė]].  
Kiekvienais metais koncertuoti tenka daugybėje respublikinių ir tarptautinių festivalių, konkursų, švenčių: „Baltica”, „Skamba skamba kankliai” (Vilnius), „Saulelė raudona” (Plungė), „Atataria lamzdžiai" (Kaunas), „Ėr paauga žali lėipa” (Telšiai), „Svečiai kieman suvažiava" (Molėtai", „Parbėg laivelis" (Klaipėda), „Pasigavau žuvelę" (Švenčionys), „Lino kelias" (Kelmė). Respublikinėse dainų šventėse ansamblis dalyvauja nuo 1994 metų. Kolektyvas dalyvavo įgyvendinat UNESCO remiamą programą „Tradicinių kultūros vertybių registras", 0 2003 m. Prezidentūroje, išlydint Prezidentą į Atėnus pasirašyti dokumento dėl stojimo į Europos Sąjungą, pradėjo koncertą „Vienybės medis Europos vidury". Pasirodė televizijos laidose „Gero ūpo", „Duokim garo", „Mūsų miesteliai", „Gyvenimas ratu". Pabuvojo Latvijos mieste Slampėje.
 
1998 m. ansamblis išleido garsajuostę „Rėmolee". 2003 m. išleista kompaktinė plokštelė „Gėid vuolungelė" (19 dainų). Padarytas ne vienas jų įrašas Lietuvos radijuje, 1994 ir 1997 m. televizijoje. Yra ir LRT parengta vaizdajuostė „Rugiapjūtė", kurioje vizduojami rugių pjovimo darbai, filmą-metodinę medžiagą „Pasėjau linelius", kur rodoma linų sėjimas, rovimas, apdirbimas. Ansambliečių atliekamos dainos yra įtrauktos į kompaktinę plokštelę „Žydi klesti bijūnėlis", kurioje pateikiami kūriniai iš visų Lietuvos regionų.  
 
Ansamblis dalyvauja kasmet Sedoje rengiamame folkoro festivalyje „[[Gėid vuolungelė]]", „Žiemos romansai". Kolektyvas organizuoja ir veda liaudiškas vakarones, susitikimus su kitais kolektyvais. Prieš šv. Velykas Sedos kultūros centre gieda tradicinius ƒƒ"Kalvarijos kalnus". Paruošė ir žiūrovams pristatė „Užgavėnių", „Patalkių", „Vasaros darbų", „Rugiapjūtės", „Vakarojimo", „Lino kelio" ir kt. programas. Rengia autorinius-jubiliejinius vakarus.
 
2003 m. kolektyvas pripažintas geriausiu Lietuvoje kaimo folkloros ansambliu ir apdovanotas „Aukso paukštės" statulėlė.
 
Ansambliui nuo pat pradžių vadovauja Gintautas Griškevičius, Sedos kultūros namų kultūrinės veiklos organizatorius. Pagrindinė ansamblio vedančioji – dainininkė [[Mizinienė Valerija|Valerija Mizinienė]].  


Sedos kultūros namų rengininių režisierė Dalia Gontaitė yra subūrusi jaunųjų sediškių etnografinį ansamblį “Rėmoliokaa”.  
Sedos kultūros namų rengininių režisierė Dalia Gontaitė yra subūrusi jaunųjų sediškių etnografinį ansamblį “Rėmoliokaa”.  
18 eilutė: 26 eilutė:
* Malūkas V. Dvidešimtąjį gimtadienį „Rėmolee" pasitiko su nauja programa // Santarvė. - 2009. - Balandžio 28. - Nr. 47. - P. 1-2.
* Malūkas V. Dvidešimtąjį gimtadienį „Rėmolee" pasitiko su nauja programa // Santarvė. - 2009. - Balandžio 28. - Nr. 47. - P. 1-2.
* Pociutė A. Sediškiai pagavo „Aukso paukštę" // Būdas žemaičių. - 2003. - Nr. 8.
* Pociutė A. Sediškiai pagavo „Aukso paukštę" // Būdas žemaičių. - 2003. - Nr. 8.
* Valerija Kvederaitė. Autentiškos dainos ir šokiai keliauja iš kartos į kartą // Būdas žemaičių. - 2013. - Nr. 36. - Geg. 14. - P. 5-6.
</small>
</small>


[[Kategorija:Ansambliai]]
[[Kategorija:Ansambliai]]

Dabartinė 13:34, 28 liepos 2013 versija

Etnografinis ansamblis „Rėmolee", 2008 m.
Koncertuoja festivalyje „Gėid vuolungelė" Sedoje
Vaikų folklorinis ansamblis „Rėmoliokaa"

RĖMOLEE (liet. k. Rimoliai), Sedos etnografinis ansamblis, 2003 m. suteiktas geriausio Lietuvos kaimo folkloro ansamblio vardas bei garbės, pripažinimo ir įvertinimo ženklas – Aukso paukštės statulėlė. Vadovas Gintautas Griškėnas.

2009 m. balandžio mėn. kolektyve buvo 24 nariai, kurių amžius nuo 40 iki 81 metų, tai - Stefanija Dacienė (rinko ir užrašinėjo senovines lietuvių liaudies dainas), Eufemija Jonavičienė, Valerija Mizinienė, Alfonsas Venckevičius (m. 2012 m.; nuo 1946 m. jis dalyvavo visose respublikinėse dainų šventėse, išskyrus 1980 m. kai buvo po operacijos, mokėjo daug liaudies dainų, žinojo smagių istorijų bei anekdotų, nusiklausytų iš liaudies ir mokėjo juos įtaigiai perpasakoti). Vyriausia ansamblio dalyvė buvo Liudvika Gricienė-Braslauskaitė (mirusi; švęsdama savo 90-ąjį gimtadienį, scenoje dar šoko polkutę). 2013 m. buvo 24 nariai (jų amžius nuo 40 iki 80 metų): Konstantinas Mažrimas, Eugenija ir Algimantas Mockai, Laima ir Dovydas Mažrimai, janina ir Divydas Bubelės, Onutė ir Edmundas Kalinauskai, Onutė ir Vaclovas Balandžiai, Bronė ir Juozas Jociai, Aldona Mizinienė, Gražina Vainutienė ir kt.

Įkurtas 1988 m. Susibūrė sediškiai ir aplinkinių kaimų – Kalnijų, Tiškų, Užežerės žmonės. Pirmosios dainininkės: Eugenija Girtienė, Stasė Drąsutienė, Justina Malakauskienė, Zita Čičirkienė. 28 dalyviai (2003 m. pr). Ansamblis išlaikė senąją žemaitišką dainavimo tradiciją, dainuoja dainas iš savo tėvų jaunystės. Dainavimo maniera yra autentiška. Iš ansambliečių dainas užrašinėja Lietuvos muzikos akademijos, Klaipėdos universiteto, Telšių taikomosios dailės akademijos studentai, iš jų jauni etnomuzikologai mokosi autentiško senųjų dainų bei šokių atlikimo būdo. Visi rėmoliškiai turi autentiškus žemaitiškus rūbus. Juos siuvo profesionali audėja bei tradicinių liaudies rūbų tyrinėtoja.

Kiekvienais metais koncertuoti tenka daugybėje respublikinių ir tarptautinių festivalių, konkursų, švenčių: „Baltica”, „Skamba skamba kankliai” (Vilnius), „Saulelė raudona” (Plungė), „Atataria lamzdžiai" (Kaunas), „Ėr paauga žali lėipa” (Telšiai), „Svečiai kieman suvažiava" (Molėtai", „Parbėg laivelis" (Klaipėda), „Pasigavau žuvelę" (Švenčionys), „Lino kelias" (Kelmė). Respublikinėse dainų šventėse ansamblis dalyvauja nuo 1994 metų. Kolektyvas dalyvavo įgyvendinat UNESCO remiamą programą „Tradicinių kultūros vertybių registras", 0 2003 m. Prezidentūroje, išlydint Prezidentą į Atėnus pasirašyti dokumento dėl stojimo į Europos Sąjungą, pradėjo koncertą „Vienybės medis Europos vidury". Pasirodė televizijos laidose „Gero ūpo", „Duokim garo", „Mūsų miesteliai", „Gyvenimas ratu". Pabuvojo Latvijos mieste Slampėje.

1998 m. ansamblis išleido garsajuostę „Rėmolee". 2003 m. išleista kompaktinė plokštelė „Gėid vuolungelė" (19 dainų). Padarytas ne vienas jų įrašas Lietuvos radijuje, 1994 ir 1997 m. televizijoje. Yra ir LRT parengta vaizdajuostė „Rugiapjūtė", kurioje vizduojami rugių pjovimo darbai, filmą-metodinę medžiagą „Pasėjau linelius", kur rodoma linų sėjimas, rovimas, apdirbimas. Ansambliečių atliekamos dainos yra įtrauktos į kompaktinę plokštelę „Žydi klesti bijūnėlis", kurioje pateikiami kūriniai iš visų Lietuvos regionų.

Ansamblis dalyvauja kasmet Sedoje rengiamame folkoro festivalyje „Gėid vuolungelė", „Žiemos romansai". Kolektyvas organizuoja ir veda liaudiškas vakarones, susitikimus su kitais kolektyvais. Prieš šv. Velykas Sedos kultūros centre gieda tradicinius ƒƒ"Kalvarijos kalnus". Paruošė ir žiūrovams pristatė „Užgavėnių", „Patalkių", „Vasaros darbų", „Rugiapjūtės", „Vakarojimo", „Lino kelio" ir kt. programas. Rengia autorinius-jubiliejinius vakarus.

2003 m. kolektyvas pripažintas geriausiu Lietuvoje kaimo folkloros ansambliu ir apdovanotas „Aukso paukštės" statulėlė.

Ansambliui nuo pat pradžių vadovauja Gintautas Griškevičius, Sedos kultūros namų kultūrinės veiklos organizatorius. Pagrindinė ansamblio vedančioji – dainininkė Valerija Mizinienė.

Sedos kultūros namų rengininių režisierė Dalia Gontaitė yra subūrusi jaunųjų sediškių etnografinį ansamblį “Rėmoliokaa”.

Šaltiniai

  • Kvedaraitė V. Garbingi jubiliejai „Rėmolių" ansamblyje // Būdas žemaičių. - 2009. - Gegužės 29. - Nr. 42. - P. 8.
  • Malūkas V. Dvidešimtąjį gimtadienį „Rėmolee" pasitiko su nauja programa // Santarvė. - 2009. - Balandžio 28. - Nr. 47. - P. 1-2.
  • Pociutė A. Sediškiai pagavo „Aukso paukštę" // Būdas žemaičių. - 2003. - Nr. 8.
  • Valerija Kvederaitė. Autentiškos dainos ir šokiai keliauja iš kartos į kartą // Būdas žemaičių. - 2013. - Nr. 36. - Geg. 14. - P. 5-6.