Povilas Morkys
MORKYS POVILAS (g. 1863), Pikelių prapijos klebonas (1909-1940 m.).
Kunigu išventintas 1891 m. Dar būdamas klieriku atyviai dalyvavo lietuviškoje veikloje, už tai rusų valdžia jį kaip nemokantį latvių kalbos paskyrė vikaru į Šernbergą (Latvija). Čia per du mėnesius išmoko latviškai bet netrukus iškeltas vėl į kitą parapiją. 1905 m. paskirtas kunigu į Leckavos parapiją. Čia aktyviai įsitraukė į kovą su rusinimu, buvo įskustas rusų valdžiai, tardytas. 1907 m. paskirtas į Pikelių parapiją. Buvo senovės, literatūros gerbėjas ir mylėtojas Čia rūpestingai sutvarkė ir saugojo spaudinius, istorines vertybes [1].
Buvo vienas iš „Apžvalgos" iniciatorių ir leidėjų. Dar prieš pirmą pasaulinį karą išmokė pikeliškius gražiai lietuviškai melstis, ragino vaikus leisti į mokslą, padėdavo apsirūpinti lietuviškomis knygomis ir laikraščiais. Atgavus spaudos laisvę, jo rūpesčiu organizuotas Šv. Kazimiero draugijos skyrius. Jo nariai kasmet gaudavo nemažai pasaulietinio ir bažnytinio turinio lietuviškų knygų. Maždaug tuo pačiu metu įsteigta religinė (vėliau pavadinta pavasarininkų) kuopelė. Jis energingai rėmė 1918–1920 m. nepriklausomybės atstatymo darbą [2].
P. Morkio iniciatyva Pikeliuose buvo pastatyti 3 kryžiai. Vietinių gyventojų jie buvo vadinami Šventaisiais. Pikelių senųjų kapinių vietoje miestelio centre yra išlikęs kryžius, pastatytas 1935 m. Kitas kryžius stovi prie kelio į dabartines miestelio kapines. Trečias kryžius buvo pastatytas klebonijos kieme (vėliau buvusi mokykla). Užėjus bolševikams, iš klebonijos kiemo kryžius buvo perkeltas į šventorių.
P. Morkys bendravo su rašytoja Marija Pečkauskaite (Šatrijos Ragana), buvo jos nuodėmklausys. Rašytoja į Pikelius atvažiuodavo kartu su Židikų klebonu Kazimieru Bukontu. Vėliau P. Morkys buvo perkeltas į Ukrinus, kur jis 1948 m. ir mirė [3].
Šaltiniai