Mantvydžiai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
14:00, 3 kovo 2010 versija, sukurta 212.59.17.5 (Aptarimas)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Jump to navigation Jump to search
Mantvydžiai
Nuotraukos nėra
Informacija
Seniūnija: Šerkšnėnų seniūnija
Gyventojai: 9 (2003 m.)

MANTVYDŽIAI, Montvydžiai, kaimas Šerkšnėnų seniūnijoje, 2,5 km į šiaurės vakarus nuo Žemalės. Vakariniu kaimo pakraščiu teka Varduva, šiaurėje ribojasi su Sudintų ir Račių k.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. - 41 gyv., 1923 m. - 14 ūkių, 103 gyv., 2001 m. - 12 gyv. (7 vyr., 5 mot.), 2003 m. - 3 ūkiai, 9 gyv.

Mantvydžių k. 1894-10-14 gimė žurnalistas, visuomenės veikėjas Klemensas Prielgauskas, 1909 m. - atsarginio partizanų būrio vadas Vaclovas Prialgauskas (slapyv. Rakšas).

Istorinės žinios

Mantvydžių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte[1]. 1876 m. Mantvydžių kaime buvo 14 sodybų, kurių savininkai: Pranas Bucevičius, Feliksas Kontrimas, Teofilis Danilevičius, Vladislovas Danilevičius, Stanislovas Pacevičius, Norbertas Tiškus, Pranas Darginavičius, Vincentas Gecevičius, Adalbertas Pacevičius, Juozapas Šimkevičius, Jonas Laucevičius, Juozas Pukinskis, Juzefa Vitkevičiūtė, Jonas Stirpeika ir Karolis Gecevičius [2].

Kaime ant Varduvos kranto buvo Kuniginės malūnas, kuris priklausė Gecevičiui. Malūnas sunyko apie 1960 m. Pats Gecevičius buvo kilęs iš bajorų.

Etimologija

Mantvydžiai - asmenvardžio Mantvydis daugiskaitinė forma.

Literatūra

  • Marija Eidimtienė. Mantvydžiai - persikėlėlių kaimas // Būdas žemaičių. Trečiadienio valanda. - 2004 . - Birž. 30.
  • Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 89 - 94. ISBN 9955-9934-0-5.

Šaltiniai

  1. Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.
  2. Šverebas P. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. Kn.: Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. - P. 225.