Mažeikių Sąjūdis

Pastatas, kuriame 1988-1998 m. buvo Sąjūdžio būstinė Mažeikiuose

Lenta prie pastato, kuriame buvo Mažeikių Sąjūdžio būstinė

Paminklinė lenta prie „Gabijos gimnazijos": „Čia 1988 m. prasidėjo Mažeikių Sąjūdis. Mažeikių Sąjūdžio taryba 2008"

Ąžuolas Lietuvos Sąjūdžio 10-mečiui prie Mažeikių muziejaus. LS Mažeikių skyriaus Taryba, 1998 m.

MAŽEIKIŲ SĄJŪDIS, Lietuvos Sąjūdžio Mažeikių skyrius.

1988-09-25 įkurta Mažeikių Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, kurios pagrindu vėliau buvo išrinkta pirmoji Mažeikių Sąjūdžio taryba: Olga Alibajeva, Aelita Letukaitė, Liuda Kalpokaitė, Virginijus Juodis, Gintaras Berenis, Raimondas Daukantas, Vytautas Tervydis, Juozas Liutkus, Henrikas Štaudė, Jonas Songaila, Karolis Galinis, Algirdas Žiurlys, pirmininkė Irena Šimanauskienė (dab. Ruginienė). Pirmoji simbolinė Mažeikių Sąjūdžio tarybos susibūrimo vieta - prie tremtinių kryžiaus Mažeikių kapinėse. Iš pradžių Sąjūdžio aktyvistai, kol neturėjo savo būstinės, rinkdavosi Mažeikių II-oje vidurinėje mokykloje (dabar „Gabijos gimnazija); čia įvyko pirmasis Sąjūdžio susitikimas su rajono gyventojais. 1991-02-23 Sąjūdžio pirmininku tapo Stanislovas Zakas, nuo 1992 m. rugpjūčio iki 1995 m. - Jadvyda Bičkuvienė, nuo 1995 m. rugsėjo iki 2008-03-30 Antanas Poškus

Aktyviuoju Sąjūdžio laikotarpiu rajone veikė per trisdešimt Sąjūdžio rėmimo grupių (anksčiausiai buvo įkurta Sedoje). Pirmąją grupę Mažeikiuose, tuometiniame Statybos treste, įkūrė V. Tervydis. Kitas grupes - Antanas Gaurilavičius, Gintaras Berenis ir Rita Lidžiūtė, Olga Alibajeva ir daugelis kitų, aktyviai rėmusių Sąjūdį. Savarankiškai veikė Sąjūdžio skyriai Sedoje, Židikuose ir Tirkšliuose, aktyvūs buvo Žemalės sąjūdiečiai

Sąjūdžio judėjimo pagrindinis siekis buvo neprikalusomos Lietuvos atkūrimas. Mažeikiuose ėmė kurtis visuomeninės oraganizacijos: skautai, tremtinių klubas, Žalieji, Darbininkų sąjunga.

Sąjūdžio Tarybos nariai bendravo su visuoemene, skaitė paskaitas, rašė straipsnius. Įkūrė Sąjūdžio komisiją darbui su visuomene, turėjo informacinę komisiją ryšiams su kaimais, miesto grupėmis, Šiaulių, Klaipėdos bei kitais rajonais. Mažeikiškiai sąjūdiečiai gabeno spaudą, rinko medžiagą apie partizanus, leido laikraštį „Žemaičių kraštas".

Dabar Sąjūdis tūrėtų būti akcentuojamas kaip aktyvių žmonių bendruomenė, skatinanti pilietinį aktyvumą, puoselėjantį gimtąją kalbą, etninę kultūrą, dorovines ir šeimos vertybes.

Svarbesnės datos

• 1998-10-03 miesto stadione surengtas pirmasis Mažeikių sąjūdžio mitingas.
• 1988-11-13 suplevesuoja Trispalvė ant banko pastato.
• 1989 m. išleidžiamas Mažeikių Sąjūdžio laikraštris „Žemaičių kraštas", kuris su pertrūkiais ėjo iki 1993 m.
• 1991-01-24 Mažeikiuose, prie „Durbės" kino teatro surengtas labdaros koncertas, kurio metu surinktos lėšos pervestos į Lietuvos Nepriklausomybės fondą.
• Nuo 1992 rugpjūčio iki 1995 m. Sąjūdžiui vadovavo Jadvyga Bičkuvienė
• 2008-09-27 prie „Gabijos" gimnazijos atidengta Atminimo lenta, skirta Mažeikių Sąjūdžio 20-mečiui paminėti.
• 2009-01-13 Lietuvos Sąjūdžio Mažeikių skyriaus taryba Mažeikių muziejui padovanojo Sąjūdžio dvidešimties metų jubiliejui atminti skirtą medalį.

Šaltiniai

• Malūkas V. Sąjūdžio 20-mečio atminimo medalis - muziejui // Santarvė. - 2009. - Sausio 17. - Nr. 7. - P. 1.
• Mineikytė N. Sąjūdis - tai tautos imunitetas // Santarvė. - 2008. - Rugsėjo 30. - Nr. 109. - P. 1-2.
• Mineikytė N. Sąjūdžio dvidešimtmetis rajone paminėtas kukliai, bet nuoširdžiai // Santarvė. - 2008. - Birželio 5. - Nr. 62. - P. 1-2.