Mažeikių žydų mokykla
MAŽEIKIŲ ŽYDŲ MOKYKLA. Mažeikiuose veikusioje latvės L.Markevičienės privačioje prekybos mokykloje 1912 m. iš 193 moksleivių 77 buvo žydų tautybės vaikai. 1914 m. čia jau mokėsi 82 žydai. 1919 m. jau veikė žydų pradžios mokykla, joje 38 mokiniai. Taip pat veikė ir sionistų draugijos žydų vidurinė mokykla su keturiais mokytojais ir 120 mokinių.
Mokykla įsteigta 1923 m. Jos direktorius buvo inžinierius L.Tov. Patalpos buvo nuomojamos Vydūno g. Nr.7. 1919 m. latvis Jonas Lievarots nupirko sklypą ir pastatė namą, kurį išnuomojo žydų mokyklai. 1930 m. pastatas buvo rekonstruotas, pristaytas antras aukštas, verandos. Pirmajame aukšte gyveno mokyklos sargė ar valytoja, o priešingame pastato gale buvo įsikūrusi žydų mokyklos biblioteka. Keturiuose antrojo aukšto kambariuose buvo įrengtos klasės. Mokyklą žydai išlaikė iš privalomo žvakės mokesčio. Čia žydų mokykla buvo iki 1941 m.
1931 m. mokykloje buvo dėstoma tikyba, hebrajų, lietuvių, vokiečių kalbos, skaičiavimas, geografija, istorija, gamtos mokslai, higiena, rankų darbai, grafika, žaidimai, dainavimas, giesmės ir kt.
1934-1935 m.m. pradžioje žydų vidurinėje mokykloje buvo: trečioje klasėje 14 moksleivių žydų, o metų pabaigoje liko 11. Ketvirtos klasės tais metais nebuvo. Dirbo du mokytojai, pati direktorė ir jos vyras Ch.Mamjofaitė-Volkienė ir Ch.Volkas. Ch.Majofaitė-Volkienė baigė Telšių žydų mergaičių gimnaziją ir gavo mokytojos cenzą su teise mokyti mokyklose su hebrajų dėstoma kalba". Nuo 1931 m. ji pradėjo mokyti žydus gimnazistus tikybos.
Pradinėje mokykloje vaikai buvo mokomi žydų religinių tiesų ir žydų rašto. Kai baigdavo šią mokyklą, pereidavo į aukštesnę pakopą - žydų vidurinę mokyklą. Be vidurinės mokykos disciplinų, kurių mokėsi lietuviai, žydams čia buvo dėstoma hebrajų ir lotynų kalbos, mechanika, buhalerija, giedojimas ir dainavimas, žaidimai. Baigiamuosiuose žydų vidurinės mokyklos egzaminuose privalėjo dalyvauti Mažeikių aopskrities švietimo skyriaus atstovas.
Dalis žydų vaikų, baigę pradinę, išeidavo mokytis į lietuvių pradinę mokyklą. Kiti, pasimokę privačiai, iš karto laikydavo egzaminus į Mažeikių gimnazijos pirmąją klasę.
Kol Mažeikuose nebuvo žydų mokyklos ir sinagogos, žydų vaikai religinių tiesų buvo mokomi ir meldėsi Švarco name. Jis stovėjo maždaug toje vietoje, kur dabar yra Viešosios bibliotekos pastatas ir prekybos namai „Durbė".
Šaltiniai
- Algimantas Muturas. Tarpukario Mažeikiuose - žydų mokykla // Būdas žemaičių, 2004. - rugp. 27. - Nr. 99.
- Bernarda Plastinina. Gatvė, garsi stačiatikių cerkve, rabinais ir žydų pirtimi // Santarvė. - 2009. - Lapkričio 28. - Nr. 135. - P. 4, 7.