Mažeikių žydų mokykla

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Šiame pastate, esančiame Vydūno g.7, iki 1941 m. veikė žydų mokykla
Mažeikių žydų mokykla, 1930 m.
Mažeikių žydų pradžios mokyklos pažymėjimas, 1931 m.

MAŽEIKIŲ ŽYDŲ MOKYKLA. Mažeikiuose veikusioje latvės L.Markevičienės privačioje prekybos mokykloje 1912 m. iš 193 moksleivių 77 buvo žydų tautybės vaikai. 1914 m. čia jau mokėsi 82 žydai. 1919 m. jau veikė žydų pradžios mokykla, joje 38 mokiniai, mokytojas buvo Bialikas. Ši mokykla turtą perėmė iš buv. prekybos mokyklos [1]. Taip pat veikė ir sionistų draugijos žydų vidurinė mokykla su keturiais mokytojais ir 120 mokinių. Žydų prad. m-kyklos vedėjai: Heselzonas Leiba iki 1926-10-15, o nuo 1926-10-15 - Malka Goldšteinaitė, atvykusi iš Salako žydų pradinės mokyklos.[2].

Mažeikių žydų progimnazija „Tarbut" įsteigta 1923 m. vietoj žydų liaudies mokyklos. Jos direktorius buvo inžinierius Leizeris Tovas (iki 1925-08-01; nuo 1925-08-01 - Jofė Moisiejus). Patalpos buvo nuomojamos Vydūno g. Nr.7. 1919 m. latvis Jonas Lievarots nupirko sklypą ir pastatė namą, kurį išnuomojo žydų mokyklai. 1930 m. pastatas buvo rekonstruotas, pristatytas antras aukštas, verandos. Pirmajame aukšte gyveno mokyklos sargė ar valytoja, o priešingame pastato gale buvo įsikūrusi žydų mokyklos biblioteka. Keturiuose antrojo aukšto kambariuose buvo įrengtos klasės. Mokyklą žydai išlaikė iš privalomo žvakės mokesčio. Čia žydų mokykla buvo iki 1941 m., 1942 m. šiame pastate atidaryta amatų mokykla.

1931 m. mokykloje buvo dėstoma tikyba, hebrajų, lietuvių, vokiečių kalbos, skaičiavimas, geografija, istorija, gamtos mokslai, higiena, rankų darbai, grafika, žaidimai, dainavimas, giesmės ir kt. 1927 m. lietuvių kalbą dėstė Fridmanas Chaimas, kuris 1927-08-15 atleistas [3]. Iki 1929-09-01 mokytoju dirbo Pranas Braždžius[4].

1934-1935 m.m. pradžioje žydų vidurinėje mokykloje buvo: trečioje klasėje 14 moksleivių žydų, o metų pabaigoje liko 11. Ketvirtos klasės tais metais nebuvo [5]. Dirbo du mokytojai, pati direktorė S. Nochumovičienė ir Ch.Volkas. Šio žmona Ch.Majofaitė-Volkienė baigė Telšių žydų mergaičių gimnaziją ir gavo mokytojos cenzą su teise mokyti mokyklose su hebrajų dėstoma kalba". Nuo 1931 m. ji pradėjo mokyti žydus gimnazistus tikybos. Lietuvos rabinų vykdomasis komitetas jai leido 1937/38 m.m. dėstyti žydų tikybą Mažeikių valst. gimnazijoje.

1935 m. rugpjūčio 1 d. Mažeikių žydų vidurinė mokykla uždaryta [6].

Pradinėje mokykloje vaikai buvo mokomi žydų religinių tiesų ir žydų rašto. Kai baigdavo šią mokyklą, pereidavo į aukštesnę pakopą - žydų vidurinę mokyklą. Be vidurinės mokykos disciplinų, kurių mokėsi lietuviai, žydams čia buvo dėstoma hebrajų ir lotynų kalbos, mechanika, buhalerija, giedojimas ir dainavimas, žaidimai. Baigiamuosiuose žydų vidurinės mokyklos egzaminuose privalėjo dalyvauti Mažeikių aopskrities švietimo skyriaus atstovas.

Dalis žydų vaikų, baigę pradinę, išeidavo mokytis į lietuvių pradinę mokyklą. Kiti, pasimokę privačiai, iš karto laikydavo egzaminus į Mažeikių gimnazijos pirmąją klasę.

Kol Mažeikuose nebuvo žydų mokyklos ir sinagogos, žydų vaikai religinių tiesų buvo mokomi ir meldėsi Švarco name. Jis stovėjo maždaug toje vietoje, kur dabar yra Viešosios bibliotekos pastatas ir prekybos namai „Durbė".

1926-10-20 žydų vidurinėje mokykloje vietoj mokytojų Dimitrijaus Nikolskio ir Rachelės Hanemanaitės pradėjo dirbti Henrikas Žilevičius ir Etel Bekeraitė. [7]. 1927-08-05 vietoj mokytojo Srolio Šapiro paskirtas dirbti Lietuvos universiteto studentas Abraomas Zibucas [8]. 1929-09-01 iš mokytojo pareigų atleistas Pranas Brazdžius.

Šaltiniai

  1. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 69, l. 5.
  2. Švietimo darbas. - 1926. - Nr. 10. - P. 1211.
  3. Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 820.
  4. Švietimo darbas. - 1930. - Nr. 1. - P. 91.
  5. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 82, l. 264.
  6. Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 82, l. 254.
  7. Švietimo darbas. - 1926. - Nr. 10. - P. 1232.
  8. Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 800.

  • Algimantas Muturas. Tarpukario Mažeikiuose - žydų mokykla // Būdas žemaičių, 2004. - rugp. 27. - Nr. 99.
  • Bernarda Plastinina. Gatvė, garsi stačiatikių cerkve, rabinais ir žydų pirtimi // Santarvė. - 2009. - Lapkričio 28. - Nr. 135. - P. 4, 7.