Laižuvos biblioteka
| Laižuvos biblioteka | |||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
| |||||||||||||||
| |||||||||||||||
LAIŽUVOS BIBLIOTEKA, Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialas.
Teikia šias paslaugas: leidinių išdavimas į namus, leidinių užsakymas per tarpbibliotekinį abonementą, teikiamos informacijos, atsakymai į užklausas, konsultacijos, organizuojami renginiai ir parodos.
Istorija
1937 m. Laižuvoje, žydelio Motelio Barmano troboje, įsikūrė pirmasis klubas-skaitykla, kur dirbo Alfonsas Gadūnas. 1938 m. klubas-skaitykla perkelta į Smiltinių namus, kur dirbo Valda Rozulytė. Pirmaisiais metais didžiausią dalį skaitytojų sudarė moksleiviai, nes suaugusiems bibliotekoje reikėjo pirkti bilietus. 1937 m. Laižuvoje veikė ir latvių biblioteka, kuri 1940 m. buvo perduota viešajai bibliotekai. 1940 m. karas ir vokiškoji okupacija nutraukė pradėtus darbus, buvo panaikintas klubas-skaitykla, o kartu ir dalis spaudinių. 1941 m. su labai nedideliu knygų bagažu, kurį išsaugojo buvusi darbuotoja V. Rozulytė klubas-skaitykla įsikūrė žydelių Gauronskių name, dirbo mokytoja Išganaitienė (vardas nežinomas ), o kiek vėliau Valerija Švažaitė-Pūkevičienė. 1944 m. vokiečiai traukdamiesi beveik sudegino visą miestelį, tik gerų žmonių ir labai rūpestingos klubo-skaityklos darbuotojos V. Švažaitės-Pūkevičienės dėka knygų fondas buvo išgelbėtas. Po karo klubas-skaitykla įsikūrė Švažų namuose, kur savo darbą tęsė V. Švažaitė-Pūkevičienė. Per 1948-1950 metus miestelyje pasikeitė daug klubo-skaityklos darbuotojų: A. Kaikaris, A. Janulis, O. Stankaitė, M. Norkutė, A. Pukštys, M. Lignickytė. 1950 m. klubas-skaitykla persikelia į Pundzių namą, čia dirbo M. Baranauskienė, E. Jonušaitė-Končiuvienė. 1951 m. klubas-skaitykla tampa biblioteka, kuri perkeliama į Šalčių namą, kur pradeda dirbti Antanas Kaveckas. 1953 m. biblioteka švenčia įkurtuves Gaurilavičių name, kur bibliotekos vedėju dirbo pats šeimininkas. Šis žmogus mylėjo knygas, skaitytojus, steigė įvairius būrelius, dramos ratelius.1956 m. biblioteka vėl persikelia į kitas patalpas. 1962 m. įsikuria Pauliko name mažuose dviejuose kambarėliuose. Šioje bibliotekoje ilgus metus dirbo Regina Peleckytė ir Arkadija Petkienė. 1972 m. biblioteka įkurtuves atšvenčia naujose Laižuvos apylinkės patalpose, kuriose dirbo Arkadija Petkienė, Liuda Šiaulienė. 1983 m. Liudą Šiaulienę pakeičia Regina Vindašienė, nuo 1993 m. dirba Vida Norkienė. 2002 m. buvo 182 skaitytojai, kuriems išduota 11498 vnt. literatūros. 2004 m. buvo 6450 vnt. spaudinių, 211 skaitytojų; išduota 11510 vnt. įviarios literatūros. 2008 m. įkurtas Viešosios interneto prieigos taškas (keturi kompiuteriai su internetu). Bibliotekoje ruošiamos parodos, popietės, susitikimai su įdomiais žmonėmis. 2010 m. bibliotekos fonde buvo 7000 vnt. spaudinių, skaitė 178 skaitytojai, jie per metus apsilankė 5419 kartų, jiems išduota 7239 vnt. knygų ir periodinių leidinių.
Rengiamos parodos, skirtos rašytojų jubiliejams, valstybinėms ir liaudies šventėms, laižuviškių darbų, nuotraukų iš Laižuvos gyvenimo, mokinių darbelių parodos. Organizuojamos popietės, kurios skatina skaitymą, pritraukia daugiau skaitytojų. Bibliotekininkė bendradarbiauja su Kultūros centru, mokykla, kartu organizuoja renginius, dalyvauja projektų pristatymuose. Anksčiau bibliotekoje rinkdavosi dramos būrelio artistai.
Šaltiniai
- Gajutė Abelkienė. Laižuvoje gera pabūt, pasisvečiuot // Būdas žemaičių [1]
- Iš Zitos Eičinaitės-Norkienės, gim.1932 m., atsiminimų, užrašytų 1996 m. Atsiminimus užrašė Vida Norkienė.