Gauryliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
 
19 eilutė: 19 eilutė:
Gaurylių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.</ref>. Kaime rastas archeologinis radinys - akmeninio kirvio nuolauža, kurio ilgis 6,3 cm, ašmenų plotis 4,5 cm, storis 4,8 cm (yra laikomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje; Nr. 1026)<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - V., 1974. T. I. - P. 124. </ref>.
Gaurylių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.</ref>. Kaime rastas archeologinis radinys - akmeninio kirvio nuolauža, kurio ilgis 6,3 cm, ašmenų plotis 4,5 cm, storis 4,8 cm (yra laikomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje; Nr. 1026)<ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - V., 1974. T. I. - P. 124. </ref>.


1949 m. gruodžio 27 d. Gaurylių k. gyventojo Girdvainio sodyboje MGB Mažeikių apskr. sk. 6-ių asmenų agentų-smogikų grupė nukovė Šatrijos partizanus: Jeronimą Kačinską (slapt. Taifūnas, g. 1921 m., Nevarėnų kuopos vadas), Praną Kačinską (Ūkvedis, g. 1927 m.) ir vokietį Ugo Šliterį (Kaizeris, apie 40 metų amžiaus). <ref>Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m. </ref>.
1949 m. gruodžio 27 d. Gaurylių k. apygardos ryšininko Jono Girdvainio sodyboje MGB Mažeikių apskr. sk. 6-ių asmenų agentų-smogikų grupė nukovė Šatrijos partizanus: Jeronimą Kačinską (slapt. Taifūnas, g. 1921 m., Nevarėnų kuopos vadas), Praną Kačinską (Ūkvedis, g. 1927 m.) ir vokietį Ugo Šliterį (Kaizeris, apie 40 metų amžiaus). <ref>Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m. </ref>. 2010-07-24 J. Girdvainio sodyboje pašventintas paminklinis akmuo žuvusiems partizanams atminti. Tą pačią dieną Pievėnų bažnyčioje už juos buvo aukojamos šv. Mišios.  


Aldonos Maziliauskienės sodyboje yra koplytėlė, ant kurios išlikusi pritvirtinta lentelė su užrašu „Liaudies architektūros paminklas saugomas valstybės, 1971 m."; skulptūrėlių iš po vienos nakties neliko.
Aldonos Maziliauskienės sodyboje yra koplytėlė, ant kurios išlikusi pritvirtinta lentelė su užrašu „Liaudies architektūros paminklas saugomas valstybės, 1971 m."; skulptūrėlių iš po vienos nakties neliko.


Apie 2,6 km į šiaurės vakarus nuo Pievėnų gyvenvietės centro yra Gaurylių kaimo kapinės. Jos įrengtos mažoje kalvelėje, apaugusioje  keliais pavieniais lapuočiais medžiais. Plotas 0,04 ha, perimetras 87 m. Už kapinių pietinėje ir šiaurinėje pusėje yra ariama žemė, vakarinėje pusėje - nenaudojama žemė.  
Apie 2,6 km į šiaurės vakarus nuo Pievėnų gyvenvietės centro yra Gaurylių kaimo kapinės. Jos įrengtos mažoje kalvelėje, apaugusioje  keliais pavieniais lapuočiais medžiais. Plotas 0,04 ha, perimetras 87 m. Už kapinių pietinėje ir šiaurinėje pusėje yra ariama žemė, vakarinėje pusėje - nenaudojama žemė.


== Etimologija ==
== Etimologija ==

00:29, 18 liepos 2010 versija

Gauryliai
Nuotraukos nėra
Informacija
Seniūnija: Tirkšlių seniūnija
Koordinatės: 56° 10' 0 š.pl., 22° 22' 0 r.il.
Altitudė: 113 m.
Gyventojai: 54 (2001 m.)

GAURYLIAI, kaimas Tirkšlių seniūnijoje, prie Tirkšlių-Pievėnų kelio. Vakaruose ribojasi su Balėnų, pietuose - su Pievėnų, šiaurėje ir rytuose - su valst. mišku (Tirkšlių girininkija). Per kaimą teka Šventupis.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1923 m. - 37 ūkiai, 286 gyv., 1972 m. - 37 kiemai, 2001 m. - 54 gyv. (30 vyr., 24 mot.).

1862-01-23 Gaurylių k. gimė dievadirbys, bažnyčių dekoratorius, muzikos instrumentų dirbėjas bei taisytojas, knygnešys Stanislovas Reivytis, 1926-03-22 - Lietuvos Vietinės rinktinės karių sąjungos vadas, dimisijos majoras Bronislovas Girdvainis.

Istorinės žinios

Gaurylių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte[1]. Kaime rastas archeologinis radinys - akmeninio kirvio nuolauža, kurio ilgis 6,3 cm, ašmenų plotis 4,5 cm, storis 4,8 cm (yra laikomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje; Nr. 1026)[2].

1949 m. gruodžio 27 d. Gaurylių k. apygardos ryšininko Jono Girdvainio sodyboje MGB Mažeikių apskr. sk. 6-ių asmenų agentų-smogikų grupė nukovė Šatrijos partizanus: Jeronimą Kačinską (slapt. Taifūnas, g. 1921 m., Nevarėnų kuopos vadas), Praną Kačinską (Ūkvedis, g. 1927 m.) ir vokietį Ugo Šliterį (Kaizeris, apie 40 metų amžiaus). [3]. 2010-07-24 J. Girdvainio sodyboje pašventintas paminklinis akmuo žuvusiems partizanams atminti. Tą pačią dieną Pievėnų bažnyčioje už juos buvo aukojamos šv. Mišios.

Aldonos Maziliauskienės sodyboje yra koplytėlė, ant kurios išlikusi pritvirtinta lentelė su užrašu „Liaudies architektūros paminklas saugomas valstybės, 1971 m."; skulptūrėlių iš po vienos nakties neliko.

Apie 2,6 km į šiaurės vakarus nuo Pievėnų gyvenvietės centro yra Gaurylių kaimo kapinės. Jos įrengtos mažoje kalvelėje, apaugusioje keliais pavieniais lapuočiais medžiais. Plotas 0,04 ha, perimetras 87 m. Už kapinių pietinėje ir šiaurinėje pusėje yra ariama žemė, vakarinėje pusėje - nenaudojama žemė.

Etimologija

Gauryliai - asmenvardžio Gaurylius daugiskaitinė forma.

Mikrotoponiminiai vietovardžiai

  • Paskverblio pelkė yra per 1,2 km į šiaurę nuo kelio Seda-Viekšniai, apie 750 m į rytus nuo kelio, jungiančio Sedos-Viekšnių vieškelį ir Balėnų kaimą, 280 m į šiaurę nuo kanalizuotos Šventupio aukštupio atšakos, į rytus nuo lauko kelio, šalia „Skverbės” kapelių. Pelkė numelioruota. Išlikęs padavimas: Čia stovėjusią bažnyčią „paskverbė” pelkė, nuo to ir kilo vietos pavadinimas. Pasakojama, kad pelkės dugno žmonės negalėdavo pasiekti nei kartimis, nei surištomis vadžiomis [4].
  • Žiurlaukė - Gaurylių kaimo dalis šiaurinėje kaimo dalyje. Apima apie 12 kiemų.

Literatūra

  • Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 99 - 103. ISBN 9955-9934-0-5.

Šaltiniai

  1. Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.
  2. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - V., 1974. T. I. - P. 124.
  3. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m.
  4. V. Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija (Mažeikių rajonas). - Vilnius, 1998. P. 155 - 186.