Žemalės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
15:29, 8 balandžio 2012 versija, sukurta Algirdas (Aptarimas | indėlis)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Jump to navigation Jump to search
Žemalės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, past. 1826 m.
Zemales baznycia3.MKE.2007-08-10.jpg
Koplytstulpis bažnyčios šventoriuje
Zemales baznycia.MKE.2007-08-10.jpg
Bažnyčios presbiterija su trimis altoriais ir dvejomis sakyklomis

ŽEMALĖS VIEŠPATIES APREIŠKIMO ŠVČ. MERGELEI MARIJAI BAŽNYČIA, Žemalės bažnyčia, yra Žemalėje. Bažnyčia akmenų mūro, klasicistinės struktūros ir romantizmo architektūrai būdingų formų, stačiakampio plano, bebokštė. Pastatyta 1826 m. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora. Jame yra medinė varpinė (plačiau žr. Žemalės varpinė, kryžius ir dviaukštis koplystulpis su ornamentuotu kryželiu ir Pietos (3), Šv. Jurgio, Nukryžiuotojo, Kritaus prie stulpo ir Rūpintojėlio skulptūromis[1]. Apie km į rytus yra kapinės.

Istorija

Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1752 m. dvaro savininko Kazimiero Pilsudskio; jai dovanoti 5 valakai žemės. 1755 m. Žemalė jau turėjo parapijos teises, priklausė Alsėdžių dekanatui. 1765 m. įsteigta parapinė mokykla (veikė iki XIX a. pradžios). Bažnyčiai 1806 m. priklausė Gudiškės kaimas. Dvarininkas Gadonas ir kun. Adomas Gecevičius 1826 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1841 m. Žemalėje gyveno 3 kunigai, bažnyčios beneficijos buvo 4 valakai ir 18 margų žemės. 1886 – 1889 m. pastatyta medinė varpinė. Žemalės bažnyčia iki Pirmojo pasaulinio karo garsėjo melodingais varpais.

Įrengti 3 altoriai

Žemalės parapijos kunigai

  • Stanislovas Laucevičius - pirmasis Žemalės klebonas (1753 - 1792?)
  • Jokūbas Degutavičius (prieš 1771 - po 1787), kunigas
  • Jonas Zabernas (apie 1795 - 1818?), klebonas
  • Adomas Gecevičius (1818 - 1861), klebonas
  • J. Petravičius (1808 - 1840), altarista
  • Juozapas Račkauskas (1840)
  • Antanas Savickis (1834 - 1836), vikaras
  • Adomas Kybartas (1839 - 1840), vikaras
  • Jurgis Juškevičius (1862 - 1864?), klebonas
  • Jonas Florijonas Radavičius (1863 - ?), altarista
  • Norbertas Gedgaudas (1863 - 1891), klebonas
  • Kazimieras Golumbickas (1891 - 1896 ), klebonas
  • Adomas Beresenis (1892 - 1894), altarista
  • Baltramiejus Lorentas (1896 - 1901), klebonas
  • Adomas Rimavičius (1895 - 1901), altarista
  • Klemensas Dočkevičius (1900 - 1914)
  • Jonas Siparevičius (Siparis) (1902 - 1905), altarista
  • Albinas Pranckevičius (1907 - 1915), altarista
  • Jonas Jagminas (1914 - apie 1920), klebonas
  • Adomas Gelžinis (apie 1920 - 1922), klebonas
  • Mečislovas Dambrauskas (1922 - 1927), klebonas
  • Vincentas Baliutavičius (1924 - 1925), altarista
  • Pranciškus Kazlauskas (1926), altarista
  • Vladislovas Venclauskas (1928 - 1937), klebonas
  • Stanislovas Vaitelis (1937 - 1940), klebonas

Kultūros paveldo objektai

Žemalės bažnyčioje yra šie valstybės saugomi kultūros paveldo objektai [2]:

  • Horeljefas „Šv. Antanas" (D V1708);
  • Horeljefas „Šv. Juozapas" (D V1709);
  • Horeljefas „Angelas Sargas" (D V1710);
  • Horeljefas „Mykolas Arkangelas" (D V1711);
  • Horeljefas „Apreiškimas" (D V1712);
  • Horeljefinė Nukryžiuotojo grupė (D V1713);
  • Altoriai (3) su skulptūromis ir horeljefais (D V1714).
  • Sakyklos sieninė tapyba: „Jonas Evangelistas", "Lukas Evangelistas" (D V4585) [3].

Archyvas

  • Žemalės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai Romos katalikų bažnyčia (Ecclesia Romana Catholica Annuntiationis Domini Zemalensis): 1835-1920 m. gimimo, santuokos metrikų knygos. - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F. 1452, ap. 1.

Šaltiniai

  1. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. P. 681.
  2. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P. 681, 682.
  3. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. - V., 1993. - P. 365.

  • Žemalės bažnyčios vizitacijos aktas 1862 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 696, ap. 2, b. 871, l. 1-6, lenkų k.
  • Žemalės R.K. parajininė bažnyčia 1849-1904 m. // Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. 1452.