Švietimas

Straipsnis šiuo metu rašomas.

Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.

ŠVIETIMAS, Švietimas Mažeikių krašte. Pati seniausia Mažeikių krašto mokykla yra Sedos parapinė mokykla, kuri, pasak istoriko A. Baliulio veikė nuo 1538 metų. Ją išlaikė parapija. Veikė su pertraukomis iki 1831 metų sukilimo. Čia mokėsi 15-18 metų jaunuoliai. Mokyklos vedėjas buvo pasaulietis, nors dėstė ir kunigai. 1666 m. mokyklos vedėju buvo Jonas Domeika, 1679 m. Andrius Vaicekavičius, 1821 m. Jonas Klanauskis. Sedos vidurinė mokykla įkurta 1921 m., o 1961 m. persikėlė į dabartines patalpas.

XVII a. mokyklos veikė Griežės dvare ir Leckavoje. Pastarojoje vaikai nuo 1901 m. buvo mokomi ir lietuviškai.

1765 m. mokykla įsteigta ir Žemalėje, tačiau 1795 m. apie ją neužsiminta. Galimas dalykas, kad ji veikė labai trumpai. Nuo 1804 m. iki 1812 m. Žemalėje veikė parapinė mokykla, kurią 1804 m. lankė 20, 1805 m. - 12, 1807 m. - 10, 1808 m. - 8, 1809 m. - 15, 1817 m. - 17, o 1811 ir 1812 m. - po 12 vaikų. Ši mokykla uždaryta Napoleonui įžengus į Lietuvą. Tačiau nėra duomenų, kad miestelis per prancūzmetį būtų nukentėjęs. 1827 m. mokyklos dar nebuvo, bet dokumentuose užsiminta, kad „priereikus, galėjo būti išnuomotas namas vaikus mokyti". 1851-1858 m. buvo statoma Žemalės parapinė mokykla; ji pradėjo veikti dar 1854 m. (turbūt, kuriame nors privačiame name), bet 1853 m. jau nurodyta, kad mokosi 11 mokinių. Šią mokyklą įsteigė Žemalės dvaro savininkė Mongirdienė-Grosaitė. Specialiai statytą mokyklą 1868 m. užfiksavo mokytojas I. Molčanovas; ji stovėjo miestelio centre, beveik priešais bažnyčią. Tada mokyklą lankė 12 berniukų. Po 1863 m. sukilimo čia mokėsi 40-50 mokinių. Ši mokykla turėjo aukštesnę programą ir visada parinktus gerus mokytojus. Čia iš visų aplinkinių mokyklų suvažiuodavo mokiniai egzaminų laikyti. Šios mokyklos auklėtiniai be papildomų egzaminų būdavo priimami į Varnių kunigų seminariją. Prie mokyklos buvo įsteigtas inernatas su išlaikymu 12-kai gabesnių mokinių. Jį išlaikė dvaras. Iš šios mokyklos yra išėję daug vietos šviesuolių. Be to, prie mokyklos buvo gana turtingas knygynas. 1907-1908 m. čia buvo pradėta I ir II skyriuje mokinti lietuviškai. Pati mokykla parūpino lietuviškua vadovėlius. Daugiausia dėl lietuvių kalbos kovojo apsišvietęs ūkininkas Antanas Skeivys. Po I pasaulinio karo mokykla buvo nugriauta ir jos vietoje pastatyta pradinė mokykla.

Tirkšlių mokyklos įsteigimo data nėra žinoma. Jau 1853 m. čia veikusią mokyklą lankė 32 mokiniai. 1867 m. Tirkšliuose buvo įsteigta rusiška mokykla, kuri išsilaikė apie 50 metų. Apie 1909 m. Tirkšliuose buvo tik du mokytojai.

M. Valančiaus laikais mokykla veikė ir Pievėnuose. 1853 m. joje mokėsi 14 mokinių. Šiuo laikotarpiu atgaivinta ir Pikelių mokykla, kuri veikė nuo senų laikų, tačiau tiksli data nežinoma. 1853 m. šioje mokykloje mokėsi 44 mokiniai. Vėliau čia taip pat įkurta rusiška mokykla, o dar buvo ir žydų bendruomenės mokykla, veikusiiki 1915 m. vasaros. Šią mokyklą lankė 35-40 mokinių. Daug pamokų turėdavo abu Pikelių žydų rabinai, nors buvo ir specialus mokytojas.

Židikuose parapinė mokykla jau minima 1850 metais, o 1865 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla. I pasaulinio karo metu Židikuose pradžios mokyklą įsteigė M. Pečkauskaitė, kuri buvo vedėja bei mokytoja.

1905 m. netoli Židikų, Naudvaryje, taip pat atidaryta mokykla. Dvarininkas A. Huščia davė mokyklai nemokamą butą ir reikalingus baldus. Mokė Pr. Gedvilas, mokyklą lankė 40 vaikų.

Nuo 1905 m. ir vėliau I pasaulinio karo metu Dapšių kaime veikė slapta lietuviška mokyklėlė, įruošta Kenstavičių namuose. Šioje mokykloje mokėsi 10-14 vaikų. Iš kaimo daraktorių čia buvo Valantinaitė, Antanas Dapšys, Antanas Strikaitis, Eugenija Kenstavičiūtė.

Ruzguose mokykla įsteigta 1917 m., kurioje dėstyta lietuviškai ir vokiškai. Pirmasis Ruzgų mokytojas buvo Zibavičius. 1918 m. spalio 13 d. viename Ruzgų dvaro trobesių atidaryta pradinė mokykla, kurią įsteigė Hoelzermanas. Šią mokyklą pašventino klebonas Morkys. Tais pačiais metais pradinė mokykla įsteigta ir Krakių k. 1918-10-01 Mortos Sidabrienės sodyboje. Mokykloje buvo apie 10 mokinių.

Po I pasaulinio karo susibūrę ūkininkai įsteigė pradžios mokyklą ir Ukrinuose. Tarpukaryje pradinė mokykla jau veikė ir Lūšėje, 1919 m. pradinė mokykla įsteigta Geidžiuose.

1910 m. Knabikų kaime daraktaraudamas mirė Kazimieras Jagminas. Jo paminklą kaimo kapinaitėse suprojektavo dailininkas Menčinskas, kurį pasatė 1937 metais. Šio paminklo statybai po šimtą litų paaukojo O. Petrulienė, B. Basiūlienė, A. Liutkus, A. Mačius, J. Jasutis, S. ir A. Grigiškiai ir Pranas Žulpa.

Laižuvoje 1899 m. įsteigta rusiška mokykla. Jos patalpos įrengtos aplūžusioje smuklėje. 1869 m. Renavo dvare laisvai samdomu mokytoju dirbo Laurynas Ivinskis, rinkęs medžiagą botanikos žodynui.

1905 m. Mažeikių apskrityje buvo 7 pradinės mokyklos, 1914 m. - 19, 1937 m. - 73.

Pati seniausia Mažeikių miesto mokykla - cerkvinė, kuri buvo įkurta 1896 m. prie stačiatikių cerkvės, kurią 1894 m. pastatė Križkovas ir kiti vietiniai gyventojai. Nuo 1903 metų Mažeikiuose veikė geležinkeličių mokykla, kurioje buvo dėstomi ir bendrieji dalykai. Dar kitaip ši mokykla buvo vadinama geležinkeličių berniukų progimnazija. 1909 m. pradėjo veikti valdiška liaudies mokykla (kitaip dar buvo vadinama rusų pradžios mokykla), kuri uždaryta 1935 m. 1911 m. įsteigta privati prekybos mokykla, kurios savininkė buvo L. Markevičienė, bet daugeliui ši mokykla nebuvo prieinama, nes reikėjo brangiai mokėti už mokslą, nebuvo dėstoma lietuviškai. 1912 m. šioje mokykloje mokėsi 150 mokinių, iš jų 60 žydų, 30 lietuvių, 30 latvių ir 30 stačiatikių. Mokykla uždaryta 1915 m. Ji buvo šešiaklasė.

Mažeikiuose taip pat veikė ir kitų konfesijų mokyklos. 1920 m. gegužės 21 d. čia latviai įsteigė savo švietimo draugiją „Rits", o žydų bendruomenė 1923 m. įkūrė vidurinę mokyklą su dėstoma hebrajų kalba.

Labai reikšmingi Mažeikių miestui buvo 1907 m. Vietos „Saulės" švietimo draugijos skyrius parapijos namuose gegužės mėn. atidarė pirmąją lietuvišką pradžios mokyklą. Šiai mokyklai reikalingą inventorių parūpino mokinių tėvai. Mokyklai išlaikyti nuo kiekvieno mokinio buvo mokama po 1 rublį, vėliau - po 3 rublius metams. Kiek lėšų trūkdavo, sumokėdavo iš parapijos kasos. Mokytojui mokėdavo po 30 rublių per mėnesį. per metus mokyklai laikyti išleista po 550 rublių. Pirmuoju mokytoju buvo Adomas Jodelė, o antrasis, 1908 m. - Julius Grubliauskas, 1909 m. - Kazys Bleževičius, vėliau Agota Kovalskaitė, Juozas Lapinskas, Pranas Marcinkevičius, Marija Juodeikaitė ir Vincė Burbaitė. Mokykla daug kartų keitė savo pavadinimą: iki 1915 m. ji buvo vadinama Mažeikių „Saulės" pradine mokykla, vėliau - tiesiog mokykla, nuo 1926 m. - I-oji pradinė mokykla, nuo 1934 m. - Tumo-Vaižganto pradinė mokykla. Šiai mokyklai 1934 m. pastatytas dviaukštis erdvus pastatas, kainavęs 190 tūkst. litų. 1926 m. mieste atidaryta ir antroji pradinė mokykla.

Mažeikiuose buvo pradėta rūpintis kurti ir aukštesnės pakopos mokyklą. Mokinių tėvai ir visuomenė suaukojo 3424 auksinus ir suremontavo gautus geležinkelio namus. 1919 m. lapkričio 2 d. mokytojai pedagogų tarybos posėdyje nutarė paskelbti stojamuosius egzaminus. Į pirmąją klasę išlaikė 30 mokinių, į antrąją - 24. Dėl nepakankamo pasiruošimo 29 mokiniai į mokyklą nebuvo priimti. Šioje mokykloje mokslas prasidėjo lapkričio 6 d. Pirmuoju direktoriumi buvo P. Bimba. Taačiau jau 1921 m. buvo bandymų šią mokyklą perorganizuoti į pilną gimnaziją. Ji buvo leista 1923 m. rugpjūčio 28 d., o 1925 m. suvalstybinta. 1925-09-27 įvyko Mažeikių gimnazijos pašventinimas ir įkurtuvės.

1930 m. sausio 7 d. Mažeikiuose įvestas visiems privalomas mokslas. Mokyklą privalėjo lankyti visi nuo 7 iki 14 metų amžiaus .

1921 m. visoje Mažeikių apskrityje veikė 63 pradinės mokyklos, 1933 m. - 74. 1933 m. visoe mokyklose dirbo 166 mokytojai: 71 vyras ir 95 moterys. Visoje apskrityje buvo 8770 lankančių mokyklą vaikų, iš kurių 6944 lanko žiemos sezono, 1826 - vasaros sezono metu. Pagal tautybę: 7700 lietuvių, 554 žydai, 24 vokiečiai, 218 rusų, 4 lenkai, 269 latviai ir 1 gudas. Savuose namuose buvo tik 22 mokyklos, kitos turėjo tenkintis kaimų seklyčiomis, kurių nuomai vien per metus savivaldybė išleido 49 tūkst. litų. Knygų buvo 17 tūkstančių mokiniams pasiskaityti ir 5115 egz. mokytojams bei 970 egz. beturčiams mokiniams. Vid. vieno mokinio išlaikymas - 90 litų per metus. 1935-01-01 apskrities mokyklos padalintos į du rajonus ir dirbo du inspektoriai; II-o rajono inspektorius J. Dlugauskas. 1929-09-01 Mažeikių apskrities pradžios mokyklų inspektoriumi paskiriamas Antanas Bertašius.

1937 m. buvo 73 pradinės mokyklos, kurios padalintos į du rajonus, kurių inspektoriai buvo Jusius ir Dlugauskas. Iš viso buvo 67 lietuvių, 4 latvių ir 2 žydų mokyklos, su 186 kompleksais, kuriuose diebo 114 mokytojų moterų ir 73 mokytojai vyrai. Mokinių buvo: 2040 berniukų ir 1793 mergaitės. Mokyklų tinklas nepakankamas, kad būtų galima vykdyti privalomą mokslą. Iš viso 19 mokyklų turėjo žemės, 24 mokyklos buvo nuosavuose namuose, 37 mokyklų kompleksai buvo samdomuose namuose, 27 mokytojai gyveno valdiškuose namuose.

Tarp įvairių švietimo ir kultūros įstaigų tarpukaryje Mažeikiuose veikė ir Žiemos žemės ūkio mokykla . 1944 m. pr. Mažeikiuose atidaryti keturi vaikų žydinėliai prie gimnazijos, amatų mokyklos, pirmos ir antros pradinių mokyklų. Žydinėlius lankė apie 300 vaikų, jie buvo ir valgdynami .

Švietimo skyriaus vedėjai

• Petras Savickas, 1945-1949
• Julius Stonys, 1950
• Balanavičius
• Paurys
• Pranas Barvydas
• Petras Vasiliauskis
• Aleksas Navickas
• Šiurkus
• Andrius Meinorius, 1993-1996 m.
• Edvardas Benediktas Eičinas, 1996-2004 m.
• Apolinaras Stonkus, nuo 2004-04-08.