Valerijonas Kaunackis

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search

KAUNACKIS VALERIJONAS, Kaunas-Kaunackas Valerijonas (g. 1876 Kivylių dv., Kretingos apskr. - m. Ungudajuje, Altajaus kr.), miškininkas, Bugenių plytų fabriko savininkas, dvarininkas.

Baigęs Liepojos gimanziją įstojo į Maskvos universitetą, iš jo perėjo į Novo-Aleksandrijos institutą. 1897 m. baigė šį institutą I laipsnio miškininko diplomu. Būdamas nelojalus caro valdžiai 25 metus dirbo Užbaikalėje (Sibiras) miškų inspektoriumi. Čia savo priežiūroje turėjo 7 miškų urėdijas su 10 mln. ha miško. Visą laiką palaiką palaikė ryšius su Lietuva. 1923 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Mažeikių miškų urėdijos Sedos urėdu ir šias pareigas ėjo apie dešimt metų, maždaug iki 1932 m. Vedė Bugenių kaimo bajoro Vendelino Liutiko dukrą Jadvygą. V. Kaunackis Bugeniuose įsteigė lentpjūvę, trečiojo dešimtmečio antroje pusėje pastatė plytinę su vieno degimo krosnimi, apie 1938 m. patvenkė Šerkšnės upę ir pastatė nedidelio galingumo elektrinę. Iš V. Kaunackio plytinėje degtų plytų buvo atstatyta Lėlaičių koplyčia, buvo jos statybos rėmėjas. 1941 m. su žmona išvežtas į Rusijos gilumą. Abu mirė Ungudajuje.

Dvaras Bugeniuose

Kartu su žmona vertėsi žemdirbyste: ūkininkavo, samdė šeimyną. Iki 1922 m. žemės reformos valdė 214,34 hažemės ir miško. Po reformos dalį turto V. Kaunackis užrašė žmonos Jadvygos vardu. Ji tapo 113,66 ha , o V. Kaunackis - 156,34 ha savininkais. Pagal Žemės tvarkymo departamento matininko Juozo Umbraso 1932 m. padarytą Bugenių pradžios mokyklos žemės planą J. Kaunackienė iš savo turimos dalies šiai mokyklai skyrė 2,72 ha.

Judviejų dvaro tvartai buvo prie senojo Ylakių-Mažeikių kelio, toje vietoje, kur dabar stovi angaras iš skardos. Abiejų tvartų stogus laikė molinės sienos. Į vakarus, arčiau Šerkšnės upės, buvo didelis vieno aukšto kumetyno pastatas. Netoli pirmojo tvarto - rūsys. Juo ir šiandien čia gyvenantieji tebesinaudoja. Burokams laikyti didelis rūsys buvo kiek atokiau, už jo - klėtis. Ją kolūkinės santvarkos metais perdirbo į gyvenamąjį namą, kuriame ir dabar gyvenama. Dar toliua, Mažeikių link, stovėjo daržinė. Šiauriniame sodybos pakraštyje prie didelių medžių buvo gyvenamasis namas - dvaro rūmas; išlikę jo dideli pamatai. Tarp dabartinio kelio Skuodas-Mažeikiai ir Šerkšnės upės susidariusiame kylyje buvo sodas. Jį supo kedrų alėja, kuri Juodeikiuose pastačius naftos perdirbimo gamykla, sunyko, nes kedari nudžiūvo. Dar anskčiau nebeliko ir dvaro sodo.

Dvaro reikalais rūpinosi ūkvedys, žmona Jadvyga.

Šaltiniai

  • Garbingieji mažeikiškiai. Valerijonas Kaunas-Kaunackas // Vakarai. - 1937. - Birželio 12. - Nr. 133. - P. 5.
  • Vyšniauskas J. Dvaras prie Aleksandrijos. Kaunackiai - garbinga Simono Daukanto giminės šaka. - Klaipėda, 2009. - 224 p. ISBN 978-609-404-052-8.

Kiti straipsniai