Svirkančių kapinės

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Svirkančių kapinių vartai su frontonėliais
Švč. M. Marijos Maloningosios skulptūra

SVIRKANČIŲ KAPINĖS, Sirkančių kaimo senosios kapinės, yra Svirkančių k, kalvelėje, 0,32 km į pietus nuo Viekšnių-Tryškių ir į Degimus kelių kryžkelės, į rytus nuo Viekšnių - Degimų kelio.

Svirkančių k. gyventojas Aloyzas Ūkanis teigia, kad dar Smetonos laikais Svirkančiuose buvo įkurtos kapinės, kuriose laidoti vaikai. Antrojo pasaulinio karo metais, kai buvo subombarduotas į Viekšnius vedantis tiltas, kapinėse buvo laidojami visi Svirkančių kaimo gyventojai. Tačiau suaugusiųjų palaidota nedaug. Čia palaidotas Kostas Šiaulys, kuris buvo nukautas Skleipių malūne per rezistencinį pasipriešinimą.

Svirkančių kapinėse yra buvusios kelios mūrinės koplytėlės. Dabar beliko tik pamatų akmenys. Arčiau prie vartų, kraštinė (pietinė) koplyčia, atrodo, buvo pastatyta ūkininkui Lapučiui, kurį pirmojo pasaulinio karo metais nušovė vokiečiai. Po karo, susitvėrus kolūkiams, mirusiuosius laidoti vežė į Viekšnius. Pamažu kapinaitės apmirė, o tarybiniais metais visiškai apleistos. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, kapines tvarko seniūnijos paskirti žmonės. 1996 m. senosiose Svirkančių kapinėse buvo pašventintas kryžius, kuris pastatytas Onos ir Zofijos Bučienių, Alberto Bučiaus, Stefanijos, Jono ir Antano Urbonų pastangomis. Kryžių pašventino kunigas J. Urbonas, kilęs iš Svirkančių k.

2002-10-09 Svirkančių kapines žvalgė KPC istorikė Jolanta Paunksnienė. Jos duomenimis, kapinės aptvertos krautais, nerištais lauko akmenimis tvora. Kapinių rytinėje dalyje vartai - iš baltų plytų mūro, virš karnizo yra trys trikampiai frontonėliai su segmentinėm arkom. Virš trikampių frontonėlių - betono bokšteliai, į viršų siaurėjantys, užsibaigiantys metaliniais kryželiais. Vartų anga su segmentine arka, kurioje įtvirtinti metalo grotų atidaromi dvivėriai varteliai. Kapinių teritorijoje auga senos eglės, lapuočiai medžiai. Plotas 0,31 ha. Jų apsaugos zoną nustatė KPMC istorikas R. Samavičius.

Kapinių rytinėje dalyje išlikę antkapiniai paminklai: 1) antkapį sudaro betono postamentas (h 0,30 m; 0,55x0,38 m), betono paminklas (h 0,63 m; 0,45x0,26 m) ir betono kryžius (h 0,86 m), įrašų nėra; 2) antkapį sudaro betono plokštė (0,82x1,60 m), kurios viršuje įspaustas kryžius; 3) antkapį sudaro betono postamentas, trapecijos formos betono paminklas (h 1 m; 0,52x0,41 m), buvusi viršuje skulptūra nudaužta. Paminklo fasadinėje pusėje įrašas: "� / Pundacija / K. O. PRANAUSKIŲ / 1936 m."; 4) antkapį sudaro betono postamentas ir naujas juodo granito paminklas, kurio šlifuotame paviršiuje iškaltas įrašas: "BUČIUTĖ / EUFEMIJA 1950-1950 / LIŪDI ŠEIMA"; 5) kapavietę sudaro keturi žemės kauburėliai ir paminklas - granito postamentas (h 0,75 m; 0,30x0,27 m) ir kaltinis, ornamentuotas kryžius (h 1,50 m); 6) antkapį sudaro lauko akmenų mūro postamentas (h 0,95 m; 0,95x0,63 m) ir Švč. M. Marijos Maloningosios skulptūra (h 1,35 m). Dar teritorijoje stovi naujas medinis kryžius su Nukryžiuotojo figūra, kryžiuje įrėžta data: "1995".

Žmonės pasakoja, kad kapinėse vaidendavosi.

1992-12-03 Svirkančių kapinės įrašytos į Lietuvos respublikos kultūros paveldo objektų registrą (L 1384).