Renavo koplyčia

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Renavo kapinių koplyčia

RENAVO KOPLYČIA yra Renavo kapinėse, tiesiai prieš Renavo Šv. Izidoriaus bažnyčią. Klasicizmo stiliaus pastatas.

Koplyčia yra taisyklingo kvadrato 8x8 m. dydžio. Jos aukštis iki stogo 8 m. Dėl skirtingo sąnašinio grunto sluoksnio kiekvienos sienos aukštis nevienodas. Stogas keturšlaitis, apie 1,5 m. aukščio. Viršuje yra keturias spinduliais puoštas metalinis kryžius, kryžmų galuose užsibaigiantis lelijomis. Koplyčios kampus ir sienas puošia ritmingai išdėstyti piliastrai ir rustai. Langai arkiniai, rėmai mediniai, 6 padalijimų. Pietiniame fasade lango nėra, bet norint išlaikyti simetriškumą, padaryta jo imitacija. Tinkas sutvirtintas cementu.

Koplyčia pilka. Ankščiau buvo balta. Prie įėjimo auga 7 eglės, pasodintos apie 1934 m. Tinkas iš vidaus pusės gabalais iškritęs, matosi kalkiniu skiediniu surištos plytos. Daugiausiai tinko nukritę altorinėje pusėje. Grindys raudonų plytų, padengtos 2-3 cm išlyginamuoju betono sluoksniu. Lubos keturiaskliautės, tinkuotos. Koplyčia baltai išdažyta. Altorius mūrinis. Prie įėjimo durų yra 210x115 cm mediniu klojiniu uždengta anga. Pro ją patenkama į rūsį.

Rūsys taisyklingo kvadrato 560x560 cm. Lubos dviskliautės. Aukščiausia rūsio vieta siekia 230 cm. Grindys raudonų plytų. Vakarinėje pusėje yra su įmūrytomis kalvio darbo grotomis langas. Tinkas geras, baltai dažytas. Šiaurės rytiniame kampe stovi Marijos Maloningosios skulptūros liekanos. Ji ankščiau stovėjo nišoje.

Istorija

Dabartinę mūrinę Renavo kapinių koplyčią 1826 m. pastatė Renavo dvaro baronas Antanas Rönne mirusiems giminėms laidoti. 1839-11-01 jis raštu kreipėsi į Žemaičių vyksupą, prašydamas leisti laikinai laikyti pamaldas naujojoje mūrinėje Renavo kapinių koplyčioje ir į ją pelketi altorių iš senosios koplyčios, kuri buvo avarinės būklės. Tikėtina, kad prieš tai kapinių koplyčia buvusi medinė. Vėliau koplyčia minima 1881 ir 1888 m. Renavo bažnyčios inventoriuose, nurodoma jos paskirtis ir būklė. Po 1899 m. koplyčia remontuota Renave įsikūrusio grafo Felikso Melžinskio dėka. Manoma, kad jis koplyčioje atliko kai kurių pakeitimų: išmūrijo mensą ir nišą Marijos Maloningosios skulptūrai pastatyti. Nišos išsikišimo stogelyje buvo įmontuoti du langeliai, apšviečiantys baltą gipsinę Marijos Maloningosios skulptūrą. Juos dengdvao metalinės durelės, atidaromos vasarą, kai masyvias medines įėjimo duris pakeisdavo sustumiamos metalinės grotos. Koplyčia dar kartą remontuota 1934 m. Buvo naujai perdirbti pamatai, sutvarkytas rūsys, naujai ištinkuota išorė ir vidus, uždėtas naujas stogas. Kolūkio laikais koplyčios stogas buvo užklotas šiferiu. Plytos buvo ištrupėjusios, nukritęs tinkas. 1991 m. Renavo parapiją aptarnavęs kunigas Algis Genutis koplyčios išorę sutvarkė, o vidaus nespėjo, nes išvyko studijuoti į Romą. Remontą finansavo kolūkis

Koplyčioje buvusi Marijos Maloningosios skulptūra 1944 m. sudaužyta. Vėliau naują pastatydino Kazimiera Undžienė; dabar ši skulptūra stovi Renavo bažnyčioje.

Renavo koplyčios rūsyje yra 5 suguldyti karstai: du iš jų padengti cinkuota skarda, viename jokių palaikų nėra. Visi karstai sulūžę. Viename karste yra grafo Felikso Melžinskio (mirė 1910 m.) palaikai, kituose - tikėtina, baronai Feliksas, Antanas Rönnės su savo žmonomis ar net vaikais.

Šaltiniai

  • Matuzevičiūtė Simona, Jankauskas Rimantas. Palaidojimų kriptose tyrinėjimų galimybės ir problemos: Renavo kapinių koplyčios kriptos tyrimų pavyzdys // Acta academiae artium Vilnensis. 2009, t. 55 : Lietuvos dvarai: kultūros paveldo tyrinėjimai. p. 149-163.
  • Šverebas P. Renavo parapija // Renavas. - V., 2001. - 472 p. - P. 198-203. ISBN 9986-571-71-5.

Nuorodos