Plačialapis gyslotis

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Plačialapis gyslotis
Nuotraukos laikinai nėra
Plačialapis gyslotis (Plantago major)
Sistematika
Karalystė Augalai
Plantae
Skyrius Magnolijūnai
Magnoliophyta
Klasė Magnolijainiai
Magnoliopsida
Eilė Notreliečiai
Lamiales
Šeima Gyslotiniai
Plantaginaceae
Gentis Gyslotis
Plantago
Rūšis Plačialapis gyslotis
Plantago major
L.

PLAČIALAPIS GYSLOTIS (Plantago major), gyslotinių (Plantaginaceae) šeimos daugiametis augalas.

Aukštis 20-45 cm. Stiebo neturi. Lapai dideli, lygiakraščiai, elipsiški, ilgakočiai, platūs, kartais pailgi, su ryškiomis gyslomis, pliki arba apaugę trumpais plaukeliais, sudaro pamatinę skrotelę. Žiedynkotis belapis, vagotas, dažniausiai plikas arba kiek plaukuotas. Žiedynas tai tanki, cilindriška varpa, kuri susideda iš mažų gelsvai žalių žiedų. Žydi gegužės - birželio mėn. Šakniastiebis trumpas, storas, nuo jo eina kuokštinės šaknys. Vaisius - dėžutė. Sėklos rudos, plikos, blizgančios, smulkios. Vienas augalas išaugina vidutiniškai 61 000 sėklų, kurios geriausiai sudygsta 0,5 cm gylyje.

Vaistinės savybės ir panaudojimas

Liaudies medicinoje laikomas vaistiniu augalu. Gysločio lapuose yra 10% gleivių, 5-12% tanidų, karčiųjų medžiagų, glikozido aukubino, alkaloidų, vitaminų (C, K, U, karotino, cholino), organinių rūgščių (citrinos, obuolių, gintaro, oksalo), dervų, steroidinio saponino (iki 6,5%), polisacharidų, fermentų, fitoncidų, mineralinių druskų, ypač kalio. Gysločio lapai skinami visą vasarą. Džiovinami lauke, pavėsyje arba gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiuvusi žaliava turi būti žalia, silpno kvapo, silpnai karti. Gysločio preparatais gydomos skrandžio ir žarnyno ligos.

Paplitimas Mažeikių rajone

Plačialapis gyslotis auga įvairiuose pasėliuose, ypač drėgnesnėse dirvose, pakrantėse, miškuose, prie namų, tvorų, pakelėse.

Šaltiniai

  • Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 116. ISBN 9986-767-02-1.