Pavasarinis pelėžirnis
| Pavasarinis pelėžirnis | |
|---|---|
| Nuotraukos laikinai nėra | |
| Pavasarinis pelėžirnis (Lathyrus vernus) | |
| Sistematika | |
| Karalystė | Augalai Plantae |
| Skyrius | Magnolijūnai Magnoliophyta |
| Klasė | Magnolijainiai Magnoliopsida |
| Eilė | Pupiečiai Fabales |
| Šeima | Pupiniai Fabaceae |
| Gentis | Pelėžirnis Lathyris |
| Rūšis | Pavasarinis pelėžirnis Lathyris vernus (L.) Bernth. |
|
| |
PAVASARINIS PELĖŽIRNIS (Lathyris vernus), pupinių (Fabaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas.
Aukštis 20-50 cm. Stiebas stačias, viršūnėje kartais šakotas, žemutinėje dalyje su menkais prielapiais ir lapais. Lapkočiai latakiški, ilgesni už prielapius. Lapai poromis priešiškai plunksniški, sudėti iš 6 lapelių, baigiasi smaigalėliu. Lapeliai ploni, kiaušiniški arba plačiai elipsiški, 3-8 cm ilgio ir 1,5-3,5 cm pločio, pakraštyje su trumpomis blakstienėlėmis, apatinėje pusėje su 3 ryškesnėmis gyslomis. Žiedynkočiai ilgesni už lapus. Žiedai po 3-5 susitelkę retose kekėse. Vainikėlis iš pradžių raudonai ar mėlynai violetinis, vėliau tampa mėlynas. Žydi balandžio - gegužės mėn. Ankštys 3,5-5 cm ilgio ir 0,5-0,7 cm pločio, su tiesiu snapeliu, pailgai tinkliškai gyslotos, su 8-12 sėklų. Sėklos apvalios, pilkos, rudos ar dėmėtos.
Savybės ir panaudojimas
Augalas medingas. Juos taip noriai ėda galvijai. Turi šiek tiek alkaloidų.
Paplitimas Mažeikių rajone
Auga lapuočių ir mišriuose mkiškuose, krūmuose.
Šaltiniai
- Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 118. ISBN 9986-767-02-1.