Paprastoji vyšnia

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Paprastoji vyšnia
Nuotraukos laikinai nėra
Paprastoji vyšnia (Prunus cerasus)
Sistematika
Karalystė Augalai
Plantae
Skyrius Magnolijūnai
Magnoliophyta
Klasė Magnolijainiai
Magnoliopsida
Eilė Erškėtiečiai
Rosales
Šeima Erškėtiniai
Rosaceae
Pošeimis Slyviniai
Prunoideae
Gentis Slyva
Prunus
Rūšis Paprastoji vyšnia
Prunus cerasus
L.

PAPRASTOJI VYŠNIA (Prunus cerasus), erškėtinių (Rosaceae) šeimos medis.

Aukštis 3-7 m. Šakniniai ūgliai gali sudaryti platų krūmyną. Žievė pilkai ruda, blizganti. Lapai paprasti, kotuoti, pjūklišku kraštu, tamsiai žali. Žiedai balti, taisyklingi, ant ilgų žiedkočių, po 2-5 susitelkę į skėtiškus žiedynus. Vaisiai - tamsiai raudoni, sultingi kaulavaisiai ant ilgų kotelių. Jų sultingo minkštimo viduje - didelis, kietas, šviesus kauliukas. Žydi gegužės-birželio mėn. Vaisiai subręsta liepos-rugpjūčio mėn.

Vaistinės savybės ir panaudojimas

Vyšnia vartojama tik liaudies medicinoje. Vartojami prinokę vaisiai, vyšnių koteliai. Vaisiai valgomi švieži, džiovinti ir konservuoti. Jie gerina apetitą, turi vitaminų C,PP,B,folinės rūgšties, kalio, vario, geležies, magnio. Vyšnių arbata gaivina. Augalo vaisiai mažina rūgimo ir puvimo procesus žarnyne, laisvina vidurius. Vyšnių sultis patariama gerti atsikosėjimui lengvinti sergant bronchitu, tracheitu, kitomis kvėpavimo takų ligomis. Vyšnias patartina valgyti sergantiems anemija, nes jose yra geležies. Kauliuke esančių sėklų negalima valgyti - jose esanti cheminė medžiaga amigdalinas organizme virsta labai toksiška ciano rūgštimi. Ji jungiasi su hemoglobinu ir neleidžia jam į audinius pernešti deguonies - žmogaus organizme vystosi hipoksija (deguonies badas). Sunkių apsinuodijimų metu galima netgi mirtis. Vyšnių kotelių nuoviras skatina šlapimo išsiskyrimą; jo geriama sergant šlapimo pūslės akmenlige, vandene. Šviežių vyšnių lapų dedama į konservuojamas daržoves.

Paplitimas Mažeikių rajone

Tai - vertingas vaismedis, todėl dažnai auginamas soduose.

Tautosaka

  • Mįslės: Raudonas ponaitis, pilve akmenaitis Kas? (Vyšnia). Minkštas lopšelis, kietas vaikelis, kad galva mirs, kojos prisikels (Vyšnia: nušąla, bet iš šaknų atželia). Juodas kalpokas, vyno smokas, akmeninė širdis. Kas? (Vyšnia). Daug raudonų mergelių linguoja linguonėje šakelių. (Vyšnios). Pajuodęs veidelis, širdy slepias bernelis, trykšta vyno lašelis. (Vyšnia).

Šaltiniai

  • Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 120. ISBN 9986-767-02-1.