Paprastoji ieva

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Paprastoji ieva
Paprastoji ieva.MKE.2009-05-09.jpg
Paprastoji ieva (Prunus padus)
Sistematika
Karalystė Augalai
Plantae
Skyrius Magnolijūnai
Magnoliophyta
Klasė Magnolijainiai
Magnoliopsida
Eilė Erškėtiečiai
Rosales
Šeima Erškėtiniai
Rosaceae
Pošeimis Slyviniai
Prunoideae
Gentis Slyva
Prunus
Rūšis Paprastoji ieva
Prunus padus
L.

PAPRASTOJI IEVA (Prunus padus), erškėtinių (Rosaceae) šeimos dekoratyvus medis arba krūmas su tankia, plačia laja, priklausantis slyvų genčiai ievų pogenčiai.

Aukštis 3 - 10 m. Jaunieji ūgliai plaukuoti, vėliau pliki, tamsiai rausvi, blizgantys, su pailgomis, baltai gelsvomis lenticelėmis. Kamieno žievė rusvai juoda, supleišėjusi, geltona vidine puse, stipraus nemalonaus kvapo. Lapai elipsiški, kiek raukšlėti, 5 - 2 cm ilgio, smulkiai dantyti, tamsiai žalia viršutine ir kiek šviesesne, melsvai pilka, ties pagrindine gysla kiek plaukuota apatine puse, abipus matiniai, kvapūs. Žiedai balti, apie 1,5 cm skersmens, svaiginančio kvapo, daugiažiedėse, nusvirusiose, iki 15 cm ilgio kekėse. Žydi balandžio - birželio mėn., lapams išsiskleidus. Vaisiai - apvalūs, 5 - 7 mm skersmens, iš pradžių žali, prinokę juodi, aitraus salstelėjusio skonio kaulavaisiai su vienu 4 - 5 mm skersmens raukšlėtu kauliuku. 1000 kauliukų sveria 90 g. Vaisiai prinoksta liepos-rugpjūčio mėn. Dauginasi sėklomis,šakninėmis atžalomis. Lengvai įsišaknija ir atlankos. Išgyvena iki 60 metų. Ievos vaisiai renkami prinokę, su vaiskočiu, džiovinami atvirame ore, saulėje, arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 50°C temperatūroje. Žievė lupama kovo mėnesį. Džiovinama taip pat kaip vaisiai. Gerai išdžiuvę kaulavaisiai pilkai juodi, nesusiraukšlėję, dažnai su baltu cukringu apnašu. Ievos žievė vartojama audiniams, odoms dažyti.

Vaistinės savybės ir panaudojimas

Žievėje, lapuose, žieduose ir kauliukuose yra glikozido amigdalido, ciano rūgšties , rauginių medžiagų. Žievėje dar randama glikozido prulaurazino. Žiedų ir lapų kvapas priklauso nuo karčiųjų migdolų aliejaus, kuriame yra gliukozido, prunazino, amoniako, izoamilamino ir ciano vandenilio. Vaisiuose yra apie 5% cukrų, pektinų , obuolių ir citrinos rūgščių, antocianų, flavonoidų, karotino, rauginių medžiagų, eterinių aliejų. Lapuose susikaupia iki 200 miligramu procetų askorbino rūgšties, 3,9 - 4,7% arbutino. Žieduose, lapuose ir žievėje yra fitoncidinių medžiagų. Žievė ir lapai nuodingi, nes, vykstant hidrolizei, amigdalinas suskyla ir atsipalaiduoja labai nuodingas ciano vandenilis. Vaisiai valgomi. Iš jų verdamas kisielius, tinka jie kaip įdaras pyragui. Plačiausiai jie vartojami Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose. Vaisių nuoviras turi sutraukiančių ir prieš uždegiminių savybių. Juo gydomi enteritai, infekciniai kolitai.

Paplitimas Mažeikių rajone

Auga lapuočių miškuose ir mišriuose eglynuose, palaukėse, ežerų ir upių krantuose bei šlaituose. Auginama sodybose. Atspari šalčiams.

Paplitimas Lietuvoje

Auga visoje Lietuvoje - miškų pakraščiuose, laukymėse, krūmuose, netoli vandens telkinių.

Šaltiniai

  • Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 117. ISBN 9986-767-02-1.